Tarptautiniai šiuolaikinės architektūros kongresai

Tarptautniai šiuolaiknės architektros kongrèsai (Congrès internationaux d’architecture moderne, CIAM), tarptautinė architektų organizacija. Įsteigta 1928 mecenatės H. de Mandrot prašymu jos namuose La Sarraze (prie Lozanos) surengtame architektų modernistų (H. P. Berlageʼs, Le Corbusier, G. T. Rietveldo, M. Stamo ir kitų) susitikime. 1928–56 Tarptautiniai šiuolaikinės architektūros kongresai suformulavo, išplėtojo ir įtvirtino modernizmo architektūros ir urbanistikos principus. Nevienareikšmiškai vertinama IV kongreso priimta Atėnų chartija (1933; papildyta 1943); 1954 grupė kongresų narių (tarp jų – P. D. Smithsonas ir A. M. Smithson, J. B. Bakema, A. van Eyckas) paskelbė vadinamąjį Doorno manifestą, kuriame pasisakė prieš chartijoje apibrėžtą funkcionalizmą. 1956 X kongresas skilo, 1959 Tarptautinių šiuolaikinės architektūros kongresų veikla nutrūko (iš viso įvyko vienuolika kongresų). Kiti žymesni nariai – A. H. H. Aalto, W. Gropius, E. Lisickis, S. G. Markelius, Sz. Syrkusas. Tarptautiniai šiuolaikinės architektūros kongresai turėjo įtakos 20 a. architektūros ir urbanistikos plėtotei. Prezidentai: K. C. Moseris (1928–30), C. van Eesterenas (1930–47), J. L. Sertas (1947–56).

1729