tarptautnis civlinis procèsas, tarptautinės privatinės teisės sritis, reglamentuojanti civiliniame procese taikytiną teisę. Apima bylų teismingumą, užsienio piliečių, užsienio juridinių asmenų, užsienio valstybės, jos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų procesinę padėtį teismuose, užsienio teisės turinio nustatymą, kreipimąsi į užsienio teismus dėl procesinių dokumentų įteikimo ar jų vykdymo, ginčų sprendimą arbitraže, užsienio teismų sprendimų bei užsienio arbitražinių susitarimų pripažinimą ir priverstinį vykdymą, notarinių veiksmų atlikimą.
LIETUVOJE Civilinio proceso kodekso (2002, įsigaliojo 2003) nuostatos taikomos, jei tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuva, tam tikrų santykių nereglamentuoja kitaip. Pirmumas teikiamas nacionaliniam teismingumui, pagal kurio taisykles apygardos, kaip pirmosios instancijos, teismai nagrinėja civilines bylas, kurių viena šalis yra užsienio valstybė, Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, – civilines bylas dėl tarptautinio įvaikinimo. Jei ieškinio pareiškimo momentu byla teisminga Lietuvos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į vėlesnį sąlygų pasikeitimą. Teismų kompetencija nagrinėti pagal teismingumo taisykles priskiriamas jiems civilines bylas neišnyksta, kai ta pati byla nagrinėjama užsienio valstybės teisme. Jei iškėlus bylą teismas nustato, kad byla neteisminga Lietuvos teismams, pareiškimas nenagrinėjamas. Ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvoje. Remiantis tarptautine sutartimi civilinė byla teismo nutartimi gali būti perduodama nagrinėti užsienio valstybės teismui (dėl tokios nutarties gali būti pateikiamas atskirasis skundas).