tarptautinis kreditas

tarptautnis kredtas, piniginis ir prekinis kreditas, kurį vienų šalių vyriausybės, bankai, investiciniai fondai ir kitos bendrovės arba tarptautinės ir regioninės finansų ir kredito organizacijos teikia kitų šalių vyriausybėms, jų fiziniams ir juridiniams asmenims. Svarbiausios funkcijos – perskirstyti skolinamąjį kapitalą tarp pasaulio valstybių ir regionų, nukreipti jį į tas ekonomikos sritis, kuriose jis bus panaudotas efektyviausiai, sukaupti finansinių lėšų dideliems investiciniams projektams įgyvendinti (mašinoms ir įrangai gaminti, naujai technikai diegti, statybos darbams, moksliniams tyrimams vykdyti, socialinei infrastruktūrai kurti ir kita), sumažinti tarptautinių atsiskaitymų išlaidas plėtojant atsiskaitymus negrynaisiais pinigais. Pagal paskirtį skiriamas komercinis (tarptautinei prekybai finansuoti, dažniausiai trumpalaikis, iki vienerių metų laikotarpiui) ir finansinis (investicijoms, vertybiniams popieriams įsigyti, užsienio skolai dengti ir kitoms finansinėms operacijoms) tarptautinis kreditas. Vyriausybės daugiausia skolinasi neigiamam mokėjimų balanso saldui padengti, nacionalinės valiutos kursui palaikyti. Tarptautinio kredito palūkanų normą lemia šalies, kuri skolinasi, ekonominė, politinė ir socialinė rizika, kurią apibūdina šiai šaliai suteiktas kredito reitingas. Didžiausios palūkanos mokamos už prekinį tarptautinį kreditą, kurį vienos šalies bendrovės eksportuotojos teikia kitos šalies bendrovėms importuotojoms atidėdamos apmokėjimo terminą už parduotas prekes ir suteiktas paslaugas. Piniginis tarptautinis kreditas gali būti teikiamas ir grąžinamas valstybės skolintojos, valstybės skolininkės, trečiosios šalies nacionaline valiuta ar tarptautiniais valiutiniais vienetais (pavyzdžiui, specialiosiomis skolinimosi teisėmis). Pagrindiniai tarptautiniai kreditoriai – Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos ir kitų išsivysčiusių šalių vyriausybės bei bankai, naftą eksportuojančios šalys, tarptautiniai bankai ir tarptautinės finansinės organizacijos (pirmiausia Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas), pagrindinės skolininkės – Trečiojo pasaulio ir posocialistinės šalys. Efektyviai naudojamas tarptautinis kreditas stiprina tarptautinius ekonominius ryšius, sudaro palankias sąlygas užsienio investicijoms ir ekonominiam augimui, pagreitina kapitalo koncentraciją, tarptautinių bendrovių ir bankų plėtrą, bet didina pasaulines ekonomines disproporcijas: šalys skolintojos įgyja daugiau galios pasaulinėje rinkoje, o šalys skolininkės tampa nuo jų ekonomiškai ir politiškai priklausomos. Jeigu šalis skolininkė neįvykdo prisiimtų skolinių įsipareigojimų, gali kilti finansinė krizė ir grėsmė valstybei nebegauti kreditų.

3160

kredito reitingas; tarptautiniai kreditoriai