Tarpvyriausýbinė klmato kaitõs komsija (angl. Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC), Jungtinių Tautų institucija, vertinanti naujausią mokslinę informaciją, susijusią su klimato kaita, jos keliamomis grėsmėmis, prisitaikymu prie klimato kaitos ir poveikio padarinių švelninimu. Įsteigta 1988, steigėjai – Pasaulinė meteorologijos organizacija ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa. 2022 IPCC turėjo 195 narius (Lietuva yra narė).
Struktūra
IPCC vadovauja taryba ir jos renkamas pirmininkas. Maždaug kartą per metus vyksta plenarinė sesija, kurioje nustatoma organizacijos sudėtis, darbo programa ir procedūros.
Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos logotipas
Komisiją sudaro kelios darbo grupės, kiekviena iš jų turi du pirmininkus – po vieną iš ekonomiškai stiprių ir silpnų šalių; yra sukurtas techninės pagalbos padalinys. Pirmoji darbo grupė vertina su klimato sistema ir klimato kaita susijusius mokslinius aspektus, antroji – su klimato kaita susijusį socialinių, ekonominių ir gamtinių sistemų pažeidžiamumą, padarinius ir prisitaikymo galimybes. Trečioji darbo grupė vertina galimybes riboti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir kitaip švelninti poveikį klimatui.
Speciali grupė koordinuoja nacionalines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitas ir rengia jo kiekio apskaičiavimo metodikas. IPCC finansuojama iš Pasaulinės meteorologijos organizacijos, Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos ir IPCC šalių narių metinių įmokų.
Veikla
Pagrindinė institucijos veikla apima ataskaitų, susijusių su Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimu, leidimą. Komisijos ataskaitų duomenis naudoja šalių vyriausybės, kurdamos klimato kaitos valdymo politiką, ataskaitomis remiamasi tarptautinėse derybose dėl klimato kaitos. Kaip IPCC autoriai ekspertai vertina tūkstančius kasmet skelbiamų mokslinių straipsnių ir pateikia išsamią ataskaitą, kas žinoma apie klimato kaitos veiksnius, jos dabartinį ir būsimą poveikį bei kaip galima prisitaikyti prie klimato kaitos ir švelninti jos poveikį aplinkai. Kurdama ataskaitas IPCC įvertina mokslinių žinių patikimumą ir nurodo, kurių sričių tolesni tyrimai reikalingi.
Ataskaitų autoriai parenkami iš vyriausybių ir dalyvaujančių organizacijų, darbo grupės ar darbo grupės biurų parengto tyrėjų sąrašo. Pasirenkant autorius siekiama įvairių nuomonių, patirties ir geografinio atstovavimo, užtikrinant ekonomiškai silpnų ir ekonomiškai stiprių šalių bei pereinamojo laikotarpio šalių ekspertų atstovavimą. Be klimato būklės vertinimo ataskaitų, komisija skelbia metodologines ir specialiąsias ataskaitas konkrečiomis temomis, pvz., specialioji ataskaita apie ekstremalių įvykių ir nelaimių rizikos valdymą siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos.
Komisija savarankiškai neatlieka tyrimų, klimato ir su jo kaita susijusių reiškinių stebėsenos, tik apibendrina viso pasaulio mokslininkų atliktus ir paskelbtus darbus. Ji nurodo, kad prioritetas turi būti teikiamas recenzuotoms publikacijoms, bet autoriai gali remtis ir kita aukštos kokybės nerecenzuota medžiaga, pvz., modelių rezultatais, valstybinių ir nevyriausybinių organizacijų parengtais analitiniais dokumentais.
Komisija yra paskelbusi šešias išsamias vertinimo ataskaitas (1990, 1995, 2001, 2007 ir 2013–14, 2021–22), t. p. specialiąsias ataskaitas tam tikromis temomis (šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos scenarijai, atsinaujinantys energijos ištekliai ir kita). Nuo 2001 kiekviena vertinimo ataskaita yra trijų tomų, kuriuos rengia atskiros darbo grupės, sudarytos iš vyriausybių deleguotų mokslininkų. Kiekviename IPCC ataskaitos tome pateikiama trumpa Santrauka politikos formuotojams ir Ataskaitos sintezė. Visos ataskaitos yra laisvai prieinamos IPCC svetainėje. Iš anglų kalbos jos išverstos į arabų, kinų, ispanų, prancūzų ir rusų kalbas.
Apdovanojimai
Nobelio taikos premija (2007, su A. A. Gore).
1163