Tatjana Nikolajeva
Nikolajeva Tatjana (rus. Татьяна Николаева, Tatjana Nikolãjeva) 1924 05 04Bežica (Briansko sr.) 1993 11 22San Francisco (palaidota Maskvoje), rusų pianistė, kompozitorė, pedagogė. Nuo 3 m. mokėsi skambinti fortepijonu. 1942 baigė Centrinę muzikos mokyklą Maskvoje (mokėsi pas A. Goldenveizerį). 1942 Maskvoje surengė debiutinį koncertą. Baigė Maskvos konservatoriją (1947 A. Goldenveizerio fortepijono, 1950 Jevgenijaus Golubevo kompozicijos klasę), 1959–93 dėstė joje, 1985–93 Fortepijono katedros vedėja; profesorė (1965). 1945–93 Maskvos filharmonijos solistė. Koncertavo solo ir su orkestrais (BBC simfoniniu, Čekijos filharmonijos, Detroito simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestru), Lietuvos ir Vilniaus styginių kvartetais (pirmasis jos koncertas Vilniuje 1952). Gastroliavo Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje, Vokietijoje.
Repertuarą sudarė baroko (visi J. S. Bacho klavyriniai kūriniai, D. Scarlatti), klasicizmo (visos L. van Beethoveno sonatos fortepijonui, F. J. Haydno, W. A. Mozarto), 19–20 a. (A. Arenskio, B. Bartóko, F. Chopino, P. Čaikovskio, H. Dutilleux, P. Hindemitho, A. Liadovo, S. Rachmaninovo, I. Stravinskio, F. Schuberto, R. Schumanno) kompozitorių kūriniai. 1952 pirmoji atliko D. Šostakovičiaus jai sukurtą 24 preliudų ir fugų ciklą fortepijonui (t. p. ciklą įrašė į plokšteles).
Sukūrė muzikos kūrinių, tarp jų – simfoniją (1955, II redakcija 1958), 2 koncertus fortepijonui ir orkestrui (1950, 1966), sonatas fortepijonui (1949, 1977), 24 etiudus fortepijonui (1953), romansų.
Apdovanojimai
Tarptautinio J. S. Bacho konkurso Leipcige I premija (1950), Schumanno premija (Vokietija; 1971).
1822
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.