Tatrai

Tãtrai (Tatry), kalnai Vidurio Europoje, Slovakijos šiaurėje ir Lenkijos pietuose; Vakarų Karpatų aukščiausia dalis.

Susideda iš Aukštųjų Tatrų (šiaurėje, Lenkijoje ir Slovakijoje; didžiausias aukštis – 2655 m, Gerlacho kalnas, Karpatų aukščiausia viršūnė) ir Žemųjų Tatrų (pietuose, Slovakijoje; didžiausias aukštis – 2043 m, Ďumbiero kalnas); juos skiria Váho ir Poprado aukštupių slėniai. Be Gerlacho kalno, yra dar 24 viršūnės, aukštesnės kaip 2500 m (Lomnicės kalnas, 2632 m; Ledinės kalnas, 2627 m; Durno kalnas, 2623 m). Tatrų ilgis (iš vakarų į rytus) apie 800 kilometrų. Susidarė alpinės kalnodaros metu iš kristalinių (daugiausia granitų) ir nuosėdinių (klinčių, dolomitų) uolienų. Viršūnės padengtos sniegu; žiemą dažnos lavinos. Karstas. Tatrai yra vandenskyra tarp Baltijos ir Juodosios jūrų baseinų: į šiaurę tekančios upės (Popradas, Dunajecas) priklauso Baltijos, į pietus (Váhas) – Juodosios jūros baseinui. Upių slėniai gilūs, yra slenksčių ir krioklių. Daug ledyninės kilmės reljefo formų (morenų, karų, cirkų, troginių slėnių); apie 200 ledyninių ežerų.

Aukštieji Tatrai (Lenkija)

Tatrai (Slovakija)

Šlaituose iki 1500 m aukščio auga spygliuočių ir mišrieji miškai, iki 1900 m – kreivamiškiai, iki 2300 m – subalpinės ir alpinės pievos. Veisiasi rudieji lokiai, lūšys, taurieji elniai, stirnos, šernai, vilkai, švilpikai. Peri apie 200 rūšių paukščiai. Nacionaliniai parkai: Lenkijoje – Tatrų (įkurtas 1954, plotas 211,6 km²), Slovakijoje – Tatrų (įkurtas 1949, plotas 738 km²), Žemųjų Tatrų (įkurtas 1978, plotas 728 km²). 1992 įkurtas UNESCO pripažintas tarpvalstybinis Tatrų biosferos rezervatas. Turizmas, alpinizmas, žiemos sportas; svarbiausi centrai: Vysoké Tatry, Popradas (Slovakija), Zakopanė (Lenkija).

Tatrai

Tatrai (Lenkija)

Žemieji Tatrai (Slovakija)

Poprado upė

gemzė (Aukštųjų Tatrų nacionalinis parkas, Slovakija)

1765