Taujėnų miškai

Taujnų miška yra Ukmergės rj. savivaldybės teritorijoje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Ukmergės. Plotas 9700 ha, mišku apaugę 8270 hektarų. 47 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Ukmergės regioniniam padaliniui, kiti miškai – privatūs. Susideda iš 11 miškų; didesnieji: Balelių, Juodgirio, Taujėnų, Užulėnio, Plačiavos. Masyvo šiaurinę dalį kerta Vilniaus–Panevėžio plentas, šiaurės vakarinėje dalyje yra Enčio ežeras, pietrytiniame pakraštyje – Plačiavos durpynas. Miškų rytine ir vidurine dalimi teka Šventosios dešinysis intakas Usioginė, pietine dalimi – Šventosios dešinysis intakas Armona su Strausgėle, per Taujėnų miškus į Lėno ežerą teka Kelmonas. Reljefas lygus, pelkėtas. Miškai nusausinti, upeliai sureguliuoti. Miško augavietės derlingos ir labai derlingos, įmirkstančios ir laikinai įmirkstančios. 97 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 2 % apsauginiai III grupės, 1 % ekosistemų apsaugos IIA grupės. Kultūrinės kilmės medynų 16 %. Beržynų yra 37 %, eglynų 30 %, pušynų 7 %, drebulynų 13 %, juodalksnynų 9 %, ąžuolynų 2 %, uosynų ir baltalksnynų po 1 %. Jaunuolynai sudaro 36 %, pusamžiai medynai 25 %, bręstantys 11 %, brandūs 28 %. Medynų vidutinis amžius 50 m., bonitetas I,6, skalsumas 0,73, tūris 192 m³/ha, vidutinis prieaugis 6,2 m³/ha. Taujėnų miškai įeina į Taujėnų–Užulėnio biosferos poligoną. Taujėnų miškai įtraukti į gamtinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašus. Miškuose yra 29 miško buveinės (94,2 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų radimviečių, Barnėnų telmologinis draustinis. Šiaurinėje dalyje prie Šilų gyvenvietės – memorialas Lietuvos partizanams.

Nuo 1944 08 Taujėnų miškuose veikė pirmieji Lietuvos partizanų būriai (vadas J. Krikštopaitis). 1944 pabaigoje šie būriai priklausė Vyčio partizanų apygardai, nuo 1944 04 – Vyčio apygardos Briedžio rinktinei, nuo 1951 – Gedimino rinktinei. Taujėnų miškuose aktyvus organizuotas partizaninis pasipriešinimas prieš sovietų okupacinį režimą tęsėsi iki 1953.

2355

228