taut deportãcijos (lot. deportatio – ištrėmimas), prievartinis tautų perkėlimas (deportacija) iš jų gyvenamųjų vietų į kitas dėl politinių, religinių, rasinių motyvų. SSRS vykdė tautų deportacijas į Sibirą, Altajų, Kazachstaną, Vidurinę Aziją, 1941 ištrėmė Pavolgio vokiečius (pretekstas tremti – kad jie nekolaboruotų su naciais šiems įsiveržus į SSRS), 1944 – Krymo totorius, ingušus (už tariamą kolaboravimą su naciais per II pasaulinį karą), čečėnus (siekdama galutinai palaužti jų priešinimąsi sovietų valdžiai). Nacių Vokietija per II pasaulinį karą į koncentracijos ir masinio naikinimo stovyklas deportavo žydus (Holokaustas), čigonus. Tautų deportacijų požymių turi SSRS vykdytas masinis lietuvių (Lietuvos gyventojų trėmimai), latvių (Latvijos istorija), estų (Estijos istorija) trėmimas.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.