Teherãno konfereñcija, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir SSRS vadovų konferencija; pirmasis Didžiojo trejeto susitikimas. Įvyko 1943 11 28–12 01 Teherane per Antrąjį pasaulinį karą. Dalyvavo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas W. L. S. Churchillis, JAV prezidentas F. D. Rooseveltas ir SSRS vyriausybės vadovas J. Stalinas.
Konferencijos svarbiausias klausimas – karo veiksmų su nacių Vokietija planų suderinimas. Didžioji Britanija ir JAV įsipareigojo ne vėliau kaip 1944 05 Šiaurės Prancūzijoje atidaryti antrąjį frontą (Didžioji Britanija iš pradžių jį siūlė atidaryti Balkanuose). Sąjungininkai susitarė pabandyti priversti į karą jų pusėje įstoti Turkiją. SSRS įsipareigojo visiškai nugalėjus Vokietijos kariuomenę įsitraukti į karą su Japonija. Numatyta, kad pokario Lenkijai mainais už Vakarų Baltarusiją ir Vakarų Ukrainą bus perduotos Vokietijos žemės į rytus nuo Oderio upės. Susitarta Rytų Prūsiją (Karaliaučių ir jo apylinkes) perduoti SSRS, t. p. susitarta išsaugoti Irano nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį neliečiamumą. Konferencijoje svarstyti ir pokario Vokietijos suskaldymo planai, bet galutinis sprendimas nepriimtas. Teherano konferencijos dalyviai apsikeitė nuomonėmis dėl tarptautinio saugumo organizacijos įkūrimo pasibaigus karui. Konferencijos nutarimai sustiprino Sąjungininkų koaliciją.
iš kairės: J. Stalinas, F. D. Rooseveltas ir W. L. S. Churchillis Teherano konferencijoje (1943 11 28–12 01)