téisinė sistemà, teisinių reiškinių visuminis darinys, išreiškiantis teisinės sąmonės, objektinės teisės ir teisinės praktikos vienovę. Apima teisę nuo jos idėjinio būvio (doktrinos, teisėkūros subjektų) iki teisės sistemos (teisės normų, teisės principų, papročių) ir jos įgyvendinimo (valstybės ir teisėsaugos institucijų veiklos). Teisinėje literatūroje skiriamos pagrindinės teisinių sistemų rūšys: kontinentinė teisė (jai būdinga rašytinės teisės vyravimas ir įstatymo viršenybė), bendroji teisė (rašytinė teisė derinama su plačios kompetencijos precedentų teise; precedentas), islamo (islamo teisė), judėjų, induistų teisinė sistema (pozityvioji teisė glaudžiai susijusi su religinėmis normomis ir institucijomis).
Nuorodos