teisinis faktas

téisinis fãktas, jurdinis fãktas, konkrečios aplinkybės, įvykiai, su kuriais teisės norma sieja konkrečių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pagal santykį su subjekto valia teisiniai faktai skirstomi į veiksmus (išreiškia žmonių valią, pvz., nusikaltimas) ir įvykius (įvyksta be žmogaus valios, pvz., termino pasibaigimas), pagal santykio su teisės normų paliepimais pobūdį – į teisėtus (atitinka teisės normas) ir neteisėtus (pažeidžia teisės normas), pagal sukeliamų padarinių pobūdį – į teisinius faktus, kuriais remiantis teisiniai santykiai atsiranda (pvz., darbo sutartis), pasikeičia (pvz., pareigų paaukštinimas), nutrūksta, pasibaigia (pvz., mirtis).