Téisių blis (Bill of Rights), Pãvaldinio téises ir láisves bei sósto paveldjimo tvaką skélbiantis ãktas, Anglijos Parlamento aktas; Didžiosios Britanijos nerašytinės konstitucijos viena svarbiausių dalių. Priimtas 1689 12 16, patvirtintas princui Vilhelmui Oraniečiui (Vilhelmas III Oranietis) ir jo žmonai Marijai (Marija II) įžengiant į Didžiosios Britanijos sostą.
Pavaldiniams patvirtinta teisė nešioti ginklą (tik protestantams), teikti peticijas karaliui, žodžio ir diskusijų laisvė (dėl Parlamente pasakytų kalbų negalima traukti baudžiamojon atsakomybėn). Be teismo sprendimo draudžiama asmenį bausti pinigine bauda ar konfiskuoti turtą. Monarchui uždrausta kištis į Parlamento rinkimus, stabdyti įstatymų galiojimą, nustatyti ir rinkti savo naudai mokesčius, taikos metu suformuoti ir išlaikyti kariuomenę, bet išliko teisė skelbti karą ar taiką, pasirinkti ministrus, sušaukti ar paleisti Parlamentą, kaldinti monetas. Teisių bilis dar nustatė sosto paveldėjimo tvarką (po Vilhelmo III Oraniečio ir Marijos II mirties pirmumo teisę gauna Marijos II įpėdiniai, po to jos sesuo Ona ir jos įpėdiniai, po to – Vilhelmo III Oraniečio įpėdiniai, jei jie netaps katalikais arba neturės sutuoktinio kataliko).
karalius Vilhelmas III Oranietis ir karalienė Marija II ratifikuojant Teisių bilį prieš jų karūnavimą 1689 12 16 (Samuelio Waleʼo piešinio graviūra Edwardo Barnardo knygoje Nauja išsami ir autentiška Anglijos istorija)