teismingùmas, bylų paskirstymo teismams tvarką reguliuojančių taisyklių visuma.
Kreipimasis į tinkamą teismą
Taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų asmens teisei į teisminę gynybą garantuoti. Kiekvienoje valstybėje veikia ne vienas teismas, o teismų sistema, todėl asmeniui svarbu žinoti, į kokį konkretų teismą kreiptis. Jei asmuo kreipiasi į teismą, kuriam byla neteisminga, teismas atsisako priimti asmens pareiškimą. Teismingumo pažeidimui išaiškėjus po bylos iškėlimo teismas privalo perduoti bylą teismui, kuriam ji teisminga.
Teismingumo rūšys
Skiriamos teismingumo rūšys: dalykinis (rūšinis), funkcinis (tik civilinėse bylose), teritorinis, personalinis (specialusis, tik baudžiamosiose bylose).
Dalykinis teismingumas priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnio arba teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdžio (pvz., administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš viešosios teisės, bendrosios kompetencijos teismai – iš privatinės teisės reguliuojamų santykių). Pagal dalykinį teismingumą nustatoma teismo, kuriame nagrinėtina byla, rūšis. Kilus klausimui, kuriam teismui teisminga konkreti byla, vadovaujamasi absorbcijos principu, pvz., jei ginčo pagrindinis klausimas kyla iš privatinių teisinių santykių, byla turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme.
Taikant funkcinį teismingumą nustatoma teismų sistemos grandis, kurioje byla gali būti nagrinėjama pirmąja, apeliacine (apeliacija) ir kasacine (kasacija) instancija, t. p. nustatoma teismų kompetencija spręsti kitus klausimus (pvz., nustatyti teismą, sprendžiantį užsienio arbitražo ir užsienio teismų sprendimų pripažinimo klausimą).
Teritorinis teismingumas parodo, kuris tos pačios grandies teismas privalo nagrinėti bylą. Baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padarytas nusikaltimas. Jei negalima nustatyti nusikalstamos veikos vietos (pvz., nusikaltimas padarytas važiuojančioje transporto priemonėje) arba ji padaryta užsienyje, byla teisminga teismui, kurio veiklos teritorijoje kaltinamasis nuolat gyvena. Jei kaltinamasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos arba nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijoje, byla sprendžiama teisme, kurio veiklos teritorijoje baigtas bylos ikiteisminis tyrimas.
Civilinėse bylose teritorinis teismingumas dažniausiai nustatomas pagal atsakovo gyvenamąją arba pagal juridinio asmens buveinės vietą (bendrasis teritorinis teismingumas). Įstatymų numatytais atvejais teritorinis teismingumas civilinėse bylose t. p. nustatomas pagal ieškovo pasirinkimą (alternatyvusis teismingumas; taikomas byloms, kuriose ginamos ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai, pvz., išlaikymo), šalių susitarimu (sutartinis teismingumas; šalys pasirenka jų bylą nagrinėsiantį teismą), įstatymo įsakmiu nurodymu (išimtinis teritorinis teismingumas; šalys neturi galimybių pasirinkti jų bylą nagrinėsiančio teismo). Esant kelioms tarpusavyje susijusioms byloms vienos bylos teismingumas gali lemti kitų bylų teismingumą (kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumas; pvz., priešinis ieškinys pareiškiamas tame teisme, kuriame pareikštas pradinis ieškinys, bet jei priešinio ieškinio pareiškimas keičia dalykinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas perduoda visą bylą nagrinėti pagal dalykinį teismingumą).
Personalinis teismingumas parodo, kokiam teismui yra teismingos baudžiamosios bylos, kuriose kaltinami specialūs subjektai (pvz., valstybės prezidentas, parlamentarai, vyriausybės nariai). Aukštesnieji teismai turi teisę nagrinėti bet kurią bylą, teismingą žemesniesiems teismams.
Teismingumas Lietuvoje
Lietuvoje teismingumą reglamentuoja Civilinio proceso, Baudžiamojo proceso kodeksas (abu 2002, įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos (1999, nauja redakcija 2001), Teismų įstatymas (1994, nauja redakcija 2002) ir kiti teisės aktai. Kilus neaiškumams dėl teismingumo nustatymo bet kuris teismas teisingumo klausimą gali perduoti spręsti Lietuvos Respublikos Aukščiausiajam Teismui.