teismnis nagrinjimas, teismo proceso viena stadijų. Paremtas bylos nagrinėjimo viešumo (laiduoja proceso dalyviams ir pašaliniams asmenims tiesioginį dalyvavimą teismo posėdyje; posėdis gali būti uždaras tik motyvuota teismo nutartimi), žodiškumo (parodymai duodami žodžiu, byloje esantys dokumentai ir išvados perskaitomos balsu) ir betarpiškumo (teismas pats turi ištirti ir įvertinti įrodymus, kad ir kokias išvadas buvo padaręs tyrėjas ar prokuroras) principais.
Vykdant baudžiamosios bylos teisminį nagrinėjimą dalyvauja prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiti, civilinės bylos – ieškovas, atsakovas ir kiti, administracinės bylos – pareiškėjas, atsakovas ir kiti proceso dalyviai. Bylos teisminis nagrinėjimas baigiamas priimant ir paskelbiant teismo sprendimą (baudžiamojoje byloje – nuosprendį).
Lietuvoje teisminį nagrinėjimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksai (2002, įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos įstatymas (1999, nauja redakcija 2001). Baudžiamosios bylos teisminį nagrinėjimą sudaro parengiamoji dalis, įrodymų tyrimas (teisminis tardymas), baigiamosios kalbos (teisminiai ginčai), kaltinamojo paskutinis žodis ir nuosprendžio priėmimas. Civilinėse ir administracinėse bylose teisminis nagrinėjimas apima parengiamąją stadiją, bylos nagrinėjimą iš esmės, teisminius ginčus ir sprendimo priėmimą. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą vadovaujamasi baudžiamųjų nusižengimų bylų procese taikomomis normomis.
2238