Tèksaso respùblika (angl. Republic of Texas, isp. República de Tejas), valstybė, 1836–45 gyvavusi Šiaurės Amerikoje. Apėmė Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dabartinę Teksaso valstiją, dalį Naujosios Meksikos, Kolorado, Vajomingo, Kanzaso ir Oklahomos valstijų. Iki 19 a. pradžios ši teritorija priklausė Naujosios Ispanijos provincijai (1535–1821), nuo 1824 – nepriklausomos Meksikos Coahuilos ir Teksaso valstija. Meksikai skatinant kolonizaciją į valstiją iš JAV atsikėlė apie 38 tūkst. naujakurių, jie steigė medvilnės plantacijas, dirbti jose vežė vergus. Nesutarimai dėl vergijos (Meksikoje panaikinta 1829), religiniai (dauguma kolonistų buvo protestantai) ir kultūriniai skirtumai sudarė prielaidas kilti vadinamajai Teksaso revoliucijai (1835 10–1836 04). 1836 03 02 Washingtone prie Brazoso (dabar Teksaso valstija) sušauktas konventas paskelbė Teksaso nepriklausomybės deklaraciją ir įkūrė Teksaso respubliką, 03 17 priėmė konstituciją. 04 21 San Jacinto mūšyje Teksaso kariuomenė sumušė Meksikos kariuomenę, šios vadas, diktatorius A. de Santa Anna pateko į nelaisvę ir 05 14 pasirašė Velasco sutartį, kuria užbaigtas karas ir pripažinta Teksaso respublikos nepriklausomybė.
Teksaso respublikos herbas
Meksikos vyriausybė paskelbė sutartį negaliojančia ir atsisakė pripažinti Teksaso respubliką. 1836 09 išrinktas pirmasis Teksaso respublikos prezidentas S. Houstonas ir Kongresas. 1837 sostine tapo Houstonas (1839 sostinė perkelta į Austiną). Valstybės valdymo institucijos buvo kuriamos pagal JAV modelį. Teisę balsuoti turėjo ne jaunesni kaip 21 m. Teksaso respublikos piliečiai vyrai. Afrikiečiai, jų palikuonys ir indėnai respublikos pilietybės negavo. Buvo išsaugota vergija, be Kongreso sutikimo drausta vergams suteikti laisvę. Politiniame gyvenime dominavo dvi grupuotės – Karo partija (vadovas Mirabeau Lamaras) ir Taikos partija (vadovas S. Houstonas).
Teksaso respublikos nepriklausomybės deklaracija
Samo Houstono portretas (aliejus, apie 1850, dailininkas Thomasas Flintoffas; Bayou Bend Collection and Gardens meno muziejus Houstone)
Karo partija pasisakė už Teksaso nepriklausomybės išsaugojimą, agresyvią politiką indėnų ir Meksikos atžvilgiu, teritorijos išplėtimą iki Ramiojo vandenyno. Taikos partija rėmė prisijungimą prie JAV, buvo taikaus sambūvio su indėnais šalininkė. Teksaso respublikos tarptautinius santykius sunkino įteisinta vergija, t. p. Meksikos atsisakymas ją pripažinti ir su tuo susiję teritoriniai ginčai. 1837 Teksaso respublikos nepriklausomybę pripažino JAV, 1839 – Prancūzija, 1840 – Didžioji Britanija. Dauguma respublikos gyventojų palaikė prijungimą prie JAV, nors tam kurį laiką prieštaravo abiejų JAV pagrindinių politinių partijų – demokratų ir vigų – vadovybė – norėta išvengti karo su Meksika ir didelės vergvaldinės teritorijos prijungimo prie šalies, jau susiskaldžiusios į vergijos šalininkų ir priešininkų stovyklas. 1845 03 JAV prezidentas J. Tyleris pasirašė Teksaso respublikos prijungimo prie JAV įstatymą, 12 29 Teksasas tapo 28‑ąja JAV valstija.
-Teksasas
3197