Telšių rajono savivaldybė
Telši rajòno savivaldýbė yra Lietuvos vakaruose, Telšių apskrityje.
1
Gamta ir saugomos teritorijos
Didumą Telšių rajono savivaldybės teritorijos užima Žemaičių aukštuma (joje yra savivaldybės aukščiausia vieta – Šatrija, 229,11 metro). Šiaurinis pakraštys yra Ventos vidurupio lygumoje (ties Telšių rajono savivaldybės ir Akmenės rajono savivaldybės riba, prie Virvyčios, yra žemiausia Telšių rajono savivaldybės vieta – 84 m), šiaurrytinis – Rytų Žemaičių plynaukštėje.
Žemaičių aukštuma
Biržulis
Sausio vidutinė temperatūra –3, liepos – 17 °C. Per metus iškrinta 650–750 mm kritulių. Per savivaldybę teka Virvyčia (Virvytė) su intakais Rešketa, Upyna, Patekla. 19 valstybinės reikšmės ežerų, didžiausias – Lūkstas (plotas 1000,9 hektaro). 9 valstybinės reikšmės tvenkiniai, didžiausias – Ubiškės (plotas 73 hektarai).
Dirvožemiai daugiausia priemolio ir smėlio glėjiškieji ir paprastieji išplautžemiai, pasotintieji balkšvažemiai, pasotintieji bei puveningieji šlynžemiai, yra paprastųjų smėlžemių, durpžemių, palvažemių, salpžemių, pradžiažemių, rudžemių, jauražemių.
Miškai užima 34,7 % savivaldybės teritorijos. Vyrauja eglynai, pušynai, mišrieji miškai. Didžiausi – Tryškių, Pareškečių miškai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – smėlis, žvyras, durpės.
Savivaldybės teritorijoje yra dalis Varnių regioninio parko, Buožėnų geomorfologinis, Virvytės hidrografinis, Germanto, Minijos pralaužos, Plinkšių kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: geologinis (Didysis Jomantų akmuo), hidrografinis (Aklaežeris Vokštelis), 6 botaniniai (ąžuolai, liepos). Plinkšių miško biosferos poligonas.
Ūkis
Vyrauja medienos apdirbimo (bendrovės Medomus, Mastupis), baldų gamybos (Eliuda), maisto (Žemaitijos pienas) pramonės, durpių gavybos (Durpeta) ir kitos įmonės. Pramonės įmonių daugiausia Telšiuose.
Susisiekimas
Per Telšių rajono savivaldybę eina Šiaulių–Kretingos geležinkelis ir plentas.
Švietimas, kultūra, sveikatos apsauga
Telšių rajono savivaldybės teritorijoje buvo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija, Vilniaus dailės akademijos Telšių dailės fakultetas, 2 gimnazijos, 4 progimnazijos, pradinė mokykla, meno mokykla, sporto centras, mokykla-daugiafunkcis centras, mokyklos-darželiai, lopšeliai-darželiai, sporto ir rekreacijos, vaikų su negalia, švietimo, profesinio mokymo centrai. Ligoninė, poliklinikos, pirminės sveikatos priežiūros centrai, ambulatorijos, medicinos punktai, pagyvenusių žmonių, vaikų globos įstaigos. 21 bažnyčia, 11 kultūros centrų, viešoji biblioteka (27 filialai), Žemaitijos turizmo ir informacijos centras. Alkos, Žemaičių vyskupystės (Varniuose), Biržuvėnų etnografinis, senovinių motociklų (Rapalių kaime), 3 mokyklų ir kiti muziejai.
Biržuvėnų piliakalnis, Šatrijos, Girgždūtės kalnai, pažintiniai takai, žvėrinčius (Laukstėnų kaime) ir kitos lankytinos vietos.
Istorija
Telšių rajonas sudarytas 1950 06 20 iš 34 apylinkių (iš jų 32 priklausė panaikintai Telšių apskričiai, 2 – Plungės apskričiai). Rajono plotas buvo 791 km2. Centras – Telšiai. 1950–53 priklausė Klaipėdos sričiai. 1954, 1959 ir 1962 buvo 15, 1963 –14, 1970–72 – 13, 1976 – 12, 1979 – 11, 1987–89 – 10 apylinkių. 1962 prijungtos Varnių rajono 6 ir Kelmės rajono 4 apylinkės, dalis Užvenčio rajono ir Šiaulių rajono 2 apylinkės; 1 apylinkė perduota Plungės rajonui, 2 – Kelmės rajonui. 1963 prie Telšių rajono prijungta dalis Mažeikių rajono gyvenviečių. 1995 vietoj Telšių rajono įsteigta Telšių rajono savivaldybė. 2009 02 26 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 43 seniūnaitijos. 2001 rajono savivaldybėje buvo 57 722, 2011 – 47 818, 2021 – 40 210 gyventojų.
Sprūdės piliakalnis (Šaukštelis)
2
Luokė
Telšių rajono savivaldybės žemėlapis
-Telšių rajonas