Angelòpulas Teo (Theo Angelopoulos), tikr. Theodoros 1935 04 27Atėnai 2012 01 24Drapecona (01 27 palaidotas Atėnuose), graikų kino režisierius, scenaristas, prodiuseris.
Išsilavinimas ir veikla
1953–59 studijavo Atėnų universitete (teisę), 1961–64 Sorbonoje, 1962–63 – ir Aukštajame kinematografijos institute (IDHEC; abu Paryžiuje). 1964 grįžęs į Graikiją dirbo žurnalistu ir kino kritiku žurnale Synchronos Kinimatografos (iki 1967), 1967–69 – teisininku. 1978 buvo Berlyno kino festivalio žiuri narys. Briuselio laisvojo universiteto (1995), Essexo universiteto Colchesteryje (2001), Vakarų Makedonijos (2008), Egėjo universiteto (2009, abu Graikijoje) ir kitų universitetų garbės daktaras.
Teo Angelopulas
Režisūra
1968 debiutavo trumpametražiu filmu Transliacija, 1970 – nespalvotu ilgametražiu filmu Rekonstrukcija (Berlyno kino festivalio prizas 1971; filmas laikomas Naujojo Graikijos kino pradžia). 8 dešimtmetyje sukūrė politinės krypties filmų trilogiją apie šiuolaikinę Graikiją: 36-ųjų dienos (1972, Berlyno kino festivalio prizas 1973), Keliaujantys aktoriai (1975, Berlyno kino festivalio prizas, Kanų kino festivalio prizas), Medžiotojai (1977), joje nagrinėjo vadinamojo juodųjų pulkininkų režimo (1967–74) priežastis ir padarinius, naudojo naujoviškas kino raiškos priemones.
T. Angelopulas. Filmo Bitininkas kadras (1986; Spyras – M. Mastroianni)
1980 sukūrė vaidybinį filmą apie asmenybės kultą Aleksandras Didysis (1980, Venecijos kino festivalio prizas). Vadinamajai tylos trilogijai priskiriami filmai Kelionė į Kytirą (1984, Kanų kino festivalio prizas), Bitininkas (1986), Kraštovaizdis rūke (1988, Berlyno kino festivalio prizas 1989, Venecijos kino festivalio prizai), vadinamajai sienų trilogijai – Sustingęs gandro žingsnis (1991), Uliso žvilgsnis (1995, Kanų kino festivalio prizas), Amžinybė ir viena diena (1998, Kanų kino festivalio prizai), vadinamajai šiuolaikinės Graikijos trilogijai – Trilogija. Raudanti pieva (2004), Laiko dulkės (2008), Kita jūra (nebaigtas).
Filmuose dažniausiai nagrinėjama Graikijos ir Balkanų istorija bei dabartis, aktuali problematika, šiuolaikinio žmogaus kasdienybė meistriškai perteikiama universaliais mitais, būdinga ilgi kadrai, sudėtingos, kruopščiai surežisuotos mizanscenos, lėtas pasakojimas. Nuolat bendradarbiavo su operatoriumi Jorgu Arvaničiu (g. 1941), scenaristu Tonino Guerra (1920–2012) ir kompozitore Eleni Karaindru (g. 1941).
Apdovanojimai
Berlyno kino festivalio prizas (1971, 1973, 1975, 1989). Kanų kino festivalio prizas (1975, 1984, 1995, 1998). Venecijos kino festivalio prizas (1980, 1988).
L: M. Estève Theo Angelopoulos Paris 1985; N. Kolovos Theo Angelopoulos Athens 1990.