tepehuãnai, Šiaurės Amerikos indėnų gentis. Gyvena Meksikoje (Chihuahua, Durango, Nayarito valstijose). 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo daugiau kaip 250 000 tepehuanų. Kaba tepehuanų (indėnų kalbos), ispanų kalbomis. Tikintieji – katalikai, dalis išpažįsta tradicinius tikėjimus (animizmas, šamanizmas). Svarbiausi tradiciniai verslai – žemdirbystė, maisto rinkimas, medžioklė, gyvulininkystė, amatai (vilnonių diržų ir antklodžių audimas, skrybėlių, krepšių, virvių pynimas, lankų ir strėlių, smuikų gamyba). Tradicinis būstas – vieno kambario rąstinis, lentinis dvišlaičiu stogu namas arba akmeninis, molinis keturšlaičiu šiaudiniu stogu. Vyrų drabužiai – baltos kelnės ir švarkai, vilnoniai diržai (facha), skarelės ant kaklo, baltos keturkampės skarelės (kotensė), rišamos ant šlaunų virš kelnių, moterų – sijonai, ilgos raudonos suknelės, ant galvos raudonos skarelės arba šalikai. Paplitusi ir meksikietiško tipo apranga. Nuo 18 amžiaus tepehuanų teritorija suskirstyta į 6 administracinius rajonus, viename jų gyvena gubernatoriaus skiriamas genties vadas. Rajonuose yra po dvi patrilinijines fratrijas, kurios rengia ceremonijas ir organizuoja darbą. Tepehuanų visuomenės socialinis pagrindas – patrilinijinė didžiosios šeimos bendruomenė. Santuoka egzogaminė, gyvenvietės patrilokalios.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.