termodinaminis potencialas

termodinãminis potenciãlas, sistemos nepriklausomųjų būsenos parametrų funkcija, visiškai apibūdinanti pusiausvirąją sistemą. Termodinaminio potencialo buvimą lemia pirmasis ir antrasis termodinamikos dėsniai. Kiekvienas termodinaminis potencialas reiškiamas savais nepriklausomais kintamaisiais. Jei išorinio lauko nėra ir sistemos medžiagos kiekis pastovus, yra keturi termodinaminiai potencialai: vidinė energija U, išreikšta entropija S ir tūriu V (izochorinis izoentropinis termodinaminis potencialas), entalpija H, išreikšta S ir slėgiu p (izobarinis izoentropinis termodinaminis potencialas), laisvoji energija F, išreikšta V ir termodinamine temperatūra T (izochorinis izoterminis termodinaminis potencialas), Gibbso energija G, išreikšta T ir p (izobarinis izoterminis termodinaminis potencialas). Termodinaminius potencialus sieja šie sąryšiai: F = U – TS; H = U + pV; G = U – TS + pV. Kiekvienas termodinaminis potencialas (kaip ir mechaninis potencialas) turi šias savybes: termodinaminio potencialo pokytis nusako sistemos tam tikromis sąlygomis atliktą darbą (pvz., U sumažėjimas, kai entropija pastovi, ir F sumažėjimas, kai temperatūra pastovi, lygus sistemos atliktam darbui); kai sistema pusiausvira, vienas termodinaminių potencialų yra mažiausias (pvz., F mažiausia, jei pusiausvyra pasiekta esant pastoviems T ir V, o G mažiausia, jei pusiausvyra pasiekta esant pastoviems T ir p).