Tērvetės piliakalnis

Tērvetės piliakalnis (latv. Tērvetes pilskalns, Trvetės pliakalnis), piliakalnis su senovės gyvenviete Latvijoje, Duobelės rajone, Tērvetės valsčiuje, Tērvetės dešiniajame krante. Dar vadinamas Cukraus kalnu (latv. Cukurkalns). Vienas didžiausių Žiemgalos piliakalnių, 13 a. Žiemgalos politinis ir ekonominis centras, datuojamas pirmu tūkstantmečiu prieš Kristų–13 amžiumi.

Piliakalnio šlaitai statūs, iki 19 m aukščio. Aikštelė trikampė, apie 1000 m² ploto, rytinėje pusėje apjuosta 8 m aukščio pylimu, už jo – 5 m gylio griovys, už šio – apie 3000 m² ploto priešpilis. 1866, 1892 Augusto Bīlenšteino, 1923 – Ernesto Brastiņio, 1951–1959 – Emīlijos Brīvkalnės, 1960 – Francio Zagorskio vadovaujamos ekspedicijos apie 840 m² plote iki 7,2 m gylio kultūriniame sluoksnyje rado 5000 radinių: darbo įrankių (kirvių), ginklų, papuošalų (smeigtukų, segių), keramikos dirbinių fragmentų, gaminių gamybos formų, 14 a. monetų, žmogų vaizduojantį piešinį molyje (vienintelis Baltijos šalyse). Aptikta įvairių medinių įtvirtinimų, amatininkų dirbtuvių, sudegusios klėties liekanų.

Tērvetės piliakalnis

Prie Tērvetės piliakalnio buvo 9,5 ha dydžio senovės gyvenvietė (joje gyventa 10–13 a.) pėdsakų. 1271–1279 čia buvo Vokiečių ordino pilis, 1279 žiemgaliai kartu su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Traideniu išvijo ordino riterius. 1281 pilį apgulė Vokiečių ordino kariuomenė, 1285 prie Tērvetės piliakalnio pastatė Heiligenbergo pilį. 1286 jos nepaėmę žiemgaliai sudegino Tērvetę ir pasitraukė į Raktuvę. 1345 Lietuvos kariuomenė sunaikino 1339 priešpilyje pastatytą Livonijos ordino pilį.

Tērvetės piliakalnio radiniai: a–c – ietigaliai, d – kirvis, e–g – papuošalai

2338

Traidenis; Cukraus kalnas