tètai (gr. thēs, kilm. thetos – samdomasis darbininkas), žemiausioji (ketvirtoji) pagal turto cenzą senovės Atėnų piliečių grupė. Atsirado po Solono reformos (594 ar 593 pr. Kr.). Tetams priklausė piliečiai (smulkūs žemdirbiai ir amatininkai, nuosavybės neturintys nuomininkai, samdiniai, padienininkai), kurių metinės pajamos buvo mažesnės nei 200 medimnų (1 medimnas – 41–52 l) grūdų vertė. Buvo atleisti nuo mokesčių. Kariuomenėje tarnavo kaip lengvieji pėstininkai, jūrininkai, irklininkai. Turėjo teisę dalyvauti tautos susirinkime ir prisiekusiųjų teisme. Temistokliui, Perikliui ir Kleonui sudemokratinus valstybės santvarką ir sustiprėjus laivynui tetų politinė ir karinė reikšmė padidėjo; 4 a. pr. Kr. pradžioje jie jau galėjo tapti valstybės tarnautojais.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.