tetrachòrdas (tetra… + gr. chordē – styga), keturių paeiliui einančių garsų seka; kvartos (dažniausiai grynosios) apimties garsaeilis. Tetrachordas – senovės graikų dermių sistemos pagrindas. Pagal atstumus tarp gretimų garsų žemyneige kryptimi buvo skiriama: diatoniniai (du tonai ir pustonis), chromatiniai (pusantratonis ir du pustoniai), enharmoniniai (dvitonis ir du ketvirtatoniai) tetrachordai. Reikšmingiausi buvo diatoniniai tetrachordai. Pagal mažosios sekundos padėtį buvo skiriami 3 tipų diatoniniai tetrachordai: doriniai, fryginiai, lydiniai.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.