tiesioginė nuosaka

tiesióginė núosaka, veiksmažodžio formų grupė, neturinti modalumo specialių rodiklių. Tiesioginės nuosakos formos dažniausiai žymi veiksmus, kuriuos kalbėtojas laiko realiais, bet, nelygu kontekstas ir situacija, jos gali reikšti ir abejojamus, norimus ar skatinamus veiksmus. Dabartinėje lietuvių kalboje tik skatinimui vartojamos sẽnosios atematinės tiesioginės nuosakos esamojo laiko daugiskaitos ir dviskaitos formos eime ir eiva. Esamojo ir būsimojo laiko trečiojo asmens formos su priešdėliu te‑ (pvz., teneša, teneš) arba su dalelyte tegu(l) (pvz., tegul neša, tegul neš) reiškia norimą veiksmą ir atstoja senesnes liepiamosios nuosakos formas su galūnėmis ‑ie, ‑i (pvz., tenešie, terašai).

2352