Tižės apskrits (vokiečių k. Hauptamt Tilsit, nuo 1818 Kreis Tilsit), 1525–1701 Prūsijos kunigaikštystės, 1701–1871 karalystės, 1871–1922 Vokietijos administracinis teritorinis vienetas. Centras – Tilžė. Priklausė Mažosios Lietuvos regionui: Lietuvos departamentui, nuo 1818 Gumbinės apygardai. 1818 plotas – 783 km2, buvo 25 valsčiai.
Iki 1709–11 didžiojo maro ir bado, per kurį išmirė >24 000 apskrities gyventojų, iki 97 % sudarė Mažosios Lietuvos lietuviai (lietuvininkai; be Tilžės miesto). Per 18 a. pirmos pusės didžiąją vokiškąją kolonizaciją vien zalcburgiečių, 1734 duomenimis, apsigyveno 479 žmonės; 1736 buvo 112 kolonistų šeimų. Apskritis turėjo gyventojų: su Tilžės miestu 1871 – 62 750, 1890 – 71 666 (iš jų 24 816 lietuvininkų), be Tilžės miesto 1900 – 46 808, 1905 – 46 441 (20 674 lietuvininkai), 1910 – 46 372.
1920 pradžioje diduma Tilžės apskrities teritorijos į šiaurę nuo Nemuno (647 km2, 18 valsčių su 33 645 gyventojais) buvo atskirta nuo Rytų Prūsijos (nuo Vokietijos) ir priskirta Klaipėdos kraštui – naujai sudarytai Pagėgių apskričiai. 1923 su visu Klaipėdos kraštu apskritis atiteko Lietuvos valstybei. Iš apskrities kitos dalies, Ragainės apskrities dalies į pietus nuo Nemuno ir dalies Lankos (Pakalnės) apskrities 1922 buvo sudaryta Tilžės-Ragainės apskritis.
L: J. Kopp Geschichte des Landkreis Tilsit Tilsit 1918.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.