Pietų Timoras
Timòras (Timor), sala Ramiajame vandenyne, Malajų salyne, didžiausia Mažųjų Sundos salų; priklauso Indonezijai (Timoro pietvakarinė dalis) ir Rytų Timorui (šiaurės rytinė dalis). Plotas apie 30 800 km2. Apie 3,0 mln. gyventojų (2015). Ilgis (iš šiaurės rytų į pietvakarius) 480 km, didžiausias plotis apie 100 kilometrų.
Krantai
Rytuose ir šiaurėje Timoro krantus skalauja Sawu ir Bandos jūros (Ramusis vandenynas), pietuose – Timoro jūra (Indijos vandenynas). Timoro krantai vingiuoti; šiauriniai – aukšti, pietuose yra pelkėtų pakrantės lygumų.
Reljefas
Paviršius kalnuotas, Timoro viduriu ištįsusi kalnų grandinė (didžiausias aukštis 2963 m, Tatamailau kalnas).
Klimatas
Klimatas subekvatorinis musoninis. Vidutinė metinė oro temperatūra 25–27 °C. Per metus iškrinta apie 1500 mm kritulių; daugiausia – vakarų musonų metu (gruodį–kovą).
Hidrografinės sąlygos
Daug trumpų upių.
Augalija
Vyrauja savanos, miškų nedaug; pakrantėse – mangrovės.
Aplinkos apsauga
Nino Koniso Santanos nacionalinis parkas (įkurtas 2007; Rytų Timore).
Ūkis
Auginama kavamedžiai, maniokai, sagai, ryžiai, kukurūzai, tabakai. Veisiami galvijai ir arkliai. Žvejyba.
Didžiausi miestai: Dilis (Rytų Timoras), Kupangas (Indonezija).
Istorija
Timorą 1515 atrado ir 16 a. viduryje savo kolonija paskelbė portugalai. 17 a. pradžioje į salos vakarinę dalį pradėjo skverbtis olandai. 1859 Timoras formaliai padalytas tarp Olandijos (atiteko vakarinė dalis; prijungta prie Olandijos Indijos/Indonezijos) ir Portugalijos (atiteko rytinė dalis); siena galutinai nustatyta 1916. 1942–45 okupuotas Japonijos. 1945 Olandijos valdomas Vakarų Timoras tapo Indonezijos dalimi. 1975 (Portugalijai pasitraukus) Rytų Timorą okupavo ir 1976 aneksavo Indonezija. 1999 iš Rytų Timoro išvesta Indonezijos kariuomenė. 2002 Rytų Timoras paskelbtas nepriklausoma valstybe (Rytų Timoro istorija).
-Tatamailau; -Nino Koniso Santanos nacionalinis parkas; -Kupang