tipològinis metòdas, literatūros kūrinių tyrimo metodas, pagrįstas kūrinių grupavimu į universalius stilistinius tipus. Kūrinio tipas priklauso nuo kūrėjo estetinio santykio su tikrove bendrojo pobūdžio. Dažniausiai skiriamos dvi priešpriešos – idealusis ir konkretusis, klasicistinis ir romantinis arba romantinis ir realistinis kūrinio tipai. Metodui pradžią davė šveicarų dailėtyrininko H. Wölfflino stiliaus tipų teorija (knyga Pamatinės meno istorijos sąvokos / Kunstgeschichtliche Grundbegriffe 1915). Remdamiesi jos terminais tipologinį metodą literatūros moksle išplėtojo O. F. Walzelis ir F. Strichas.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.