tironijà (gr. tyrannis – neribota valdžia), senovės Graikijos polių valdymo forma, paremta vienvaldystės principu. Žinomi tironijos tipai: ankstyvoji graikų, propersiškoji ir vėlyvoji graikų.
Ankstyvoji graikų tironija
Ankstyvoji graikų tironija atsirado 7–6 a. pr. Kr., polių kūrimosi laikais praturtėjusiems piliečiams dėl valdžios kovojant su giminine aristokratija. Paėmę į savo rankas valdžią valdovai – tironai – vykdė daugeliui gyventojų palankias socialines, politines reformas, gynė juos nuo aristokratų savivalės, globojo miestus, skatino amatų ir prekybos plėtrą, rėmė menus, todėl dažniausiai turėjo daug šalininkų. Ši tironija gyvavo ekonomiškai pažangesniuose poliuose iki 5 a. pr. Kr. vidurio. Vienas žymiausių tironų – 6 a. pr. Kr. Atėnus valdęs Peisistratas.
Propersiškoji tironija
Propersiškoji tironija gyvavo 6 a. pr. Kr. pabaigoje persų užkariautuose Mažosios Azijos graikų miestuose ir Egėjo jūros salose. Tironais buvo vadinami vietos oligarchai, persų paskirti vietininkais.
Vėlyvoji graikų tironija
Vėlyvoji graikų tironija, gyvavusi 5 a. pabaigoje–3 a. pr. Kr., susidarė turtingai polių diduomenei kovojant su nuskurdusiais demo sluoksniais ir pagreitino polių irimą. Šią tironiją įvesdavo samdomosios kariuomenės vadai. Neigiamas tironijos vertinimas susiklostė 5 a. pr. Kr. graikų demokratiniuose poliuose, kai buvo neigiama bet kokia vienvaldystė.