Tòbito knygà, viena Senojo Testamento knygų. Judėjų ir katalikų tradicijoje priskiriama prie Antrojo kanono knygų, protestantų neįtraukta į Biblijos kanoną. Parašyta apie 200 pr. Kr., manoma, hebrajų ir aramėjų kalbomis; išliko tik vertimas į graikų kalbą. Tobito knygos pagrindinis tikslas – parodyti, kad Dievas atsilygina jam ištikimiems žmonėms, pabrėžiama išmaldos davimo ir mirusiųjų laidojimo svarba, iškeliama egzorcizmo, angelologijos, demonologijos (manoma, dėl persų įtakos) temos. Spėjama, aprašomi 8–7 a. pr. Kr. įvykiai. Pateikta į Ninevę ištremto žydo Tobito šeimos istorija. Pasakojama, kad Tobitas darė tai, kas dora – duodavo išmaldą vargšams, laidojo mirusiuosius, kuriuos buvo draudžiama laidoti.
2182
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.