tonemà (gr. tonos – įtempimas, kirtis), priegaidės arba fonologinio tono požymių visuma, skirianti žodžius ir jų formas. Fonologinis elementas, kurį sudaro visiems vienos priegaidės alotonams bendri garsiniai požymiai, skiriantys tą priegaidę nuo kitų. Lietuvių kalboje vienodomis fonetinėmis ir fonologinėmis sąlygomis gali kontrastuoti tik dvejopos priegaidės, plg. klóstė : klõstė, kùrpė : kupė, káltas : katas. Kiekvienas šių trijų tipų fonetiškai gerokai skiriasi, bet vienas kitam jie negali kontrastuoti, todėl turi būti laikomi tų pačių dviejų priegaidžių (dviejų tonemų) alotonais.
905
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.