tòpi (Damaliscus lunatus), dykaraginių (Bovidae) šeimos, lyraragių antilopių genties žinduolis. Paplitęs Tanzanijoje, Zimbabvėje, Pietų Sudane, Zambijoje.
topi
Kūnas 150–210 cm ilgio, aukštis ties ketera 100–130 centimetrų. Masė 85–130 kg (patinai didesni nei patelės). Kailis trumpas, blizgus, šviesiai rudos spalvos, su tamsesnėmis dėmėmis ant pečių ir šlaunų. Priekinė galvos dalis ir priekinės kojos paprastai būna tamsiai rudos arba beveik juodos spalvos. Ragai nukrypę į viršų ir šiek tiek atgal, 30–40 cm ilgio. Topi gyvena atvirose savanose, pievinėse stepėse, užliejamose lygumose, stengiasi būti netoli vandens telkinių. Vienos greičiausių antilopių, gali pasiekti iki 70 km/h greitį. Bėga energingai, greitai šuoliuodamos, staigiai keisdamos kryptį – panašiai kaip gazelės. Dažniausiai aktyvios ryte ir vakare, vengia kaitrios saulės. Dienos metu ilsisi, dažniausiai stovėdamos ant mažų kauburių, kad geriau matytų plėšrūnus (pvz., hienas, gepardus). Gali ilgai stovėti nejudėdamos.
Minta šviežiais ūgliais, žolėmis, retkarčiais lapais. Geba apsimesti pastebėjusios plėšrūną, kad pabėgtų kiti šalia esantys žolėdžiai – taip sumažėja konkurencija dėl maisto.
Norėdamos perspėti kitus apie pavojų dažnai judina uodegą, linguoja galva ir šokinėja vietoje. Patinas leidžia žemo tono garsus, kurie primena gurkšnojimą. Gyvenamose teritorijose kiekvienas patinas turi labai mažą – 10–30 m skersmens – plotą. Kartais patinai taip ilgai saugo teritoriją, kad nepakankamai maitinasi ir stipriai išsenka. Patelė veda 1 jauniklį, kuris atsistoja praėjus 15–20 min po gimimo. Kai kuriuose regionuose šios antilopės migruoja, panašiai kaip gnu ir zebrai.
-antilopė topi