transcendentalstai, literatų ir filosofų grupė, 19 a. viduryje veikusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Transcendentalistai savo filosofijos pagrindine sąvoka laikė transcendenciją – viršjutiminę, idealią substanciją. Idėjų ėmė iš romantizmo (S. T. Coleridge’o, T. Carlyle’io ir kitų). Transcendentalistai susibūrė Harvardo universitete, kritikavo visuomenės ir kultūros padėtį, bažnyčios doktriną, leido žurnalą The Dial (1840–44), propagavo socialinės lygybės, individualios dvasinės laisvės, panteistinio santykio su gamta idėjas. Transcendentalistų koncepcija išdėstyta lyderio R. W. Emersono veikaluose Apie gamtą (Nature 1836), Literatūros etika (Literary ethics 1838). Kiti žymiausi transcendentalistai: A. B. Alcottas (1799–1888), O. A. Brownsonas (1803–76), S. M. Fuller, G. Ripley (1802–80), H. D. Thoreau. 19 a. 7 dešimtmetyje transcendentalistų judėjimas nuslopo. Turėjo įtakos vėlesnei Jungtinių Amerikos Valstijų literatūrai.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.