tráuma (gr. žaizda, sužalojimas), išorinio veiksnio sukeltas organizmo audinių ar organų sužalojimas arba psichikos sukrėtimas, kurio padariniai ilgai neišnyksta. Pagal žalojantį veiksnį skiriama mechaninė trauma (pvz., audinių suspaudimas), cheminė trauma (apsinuodijimas rūgštimis ar šarmais), terminė trauma (nudegimas, nušalimas), elektros trauma (sužalojimas elektros srove), psichikos trauma (pvz., po sunkių išgyvenimų). Trauma būna uždara – nepažeidžiamas odos ir gleivinės vientisumas ir atvira, tuomet atsiranda žaizda. Sunkios traumos, pvz., kaulų lūžis, sąnarių išnirimas, audinių sutraiškymas, sukelia didelių anatominių pokyčių ir sutrikdo organizmo funkcijas. Dėl sunkios traumos gali būti trauminis šokas, atsiranda pavojus gyvybei. Pagal vietą, kurioje įvyko, trauma būna buitinė, gamybinė, sportinė, transporto.
1334
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.