trlaukis, primityvùsis trlaukis, pereinamoji iš dirvoninės į pūdyminę žemdirbystės forma.
Dirbamoji žemė skirstoma į tris plotus: vienas suariamas ir apsėjamas, kiti du pūdymuoja.
Spėjama, kad Lietuvoje praktikuotas trejų metų žemės sklypų dirbimo ciklas: kasmet ūkyje būdavo ariama ir apsėjama apie 1/3 žemės, 2/3 pūdymuoja; nuėmus derlių artoji žemė paliekama dvejus metus pūdymuoti.
Tokia žemdirbystės sistema vyravo 13–14 a., 15 a. ją ėmė keisti modernusis trilaukis su sėjomaina.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.