tro (it.), trijų instrumentininkų ansamblis. Pagal atliekamos muzikos stilių ir instrumentų rūšį būna: fortepijoninis trio – smuikas, violončelė ir fortepijonas (W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, F. Schuberto, R. Schumanno, F. F. Chopino, J. Brahmso fortepijoniniai trio); fortepijonas su dviem kitais styginiais; fortepijonas su dviem pučiamaisiais; fortepijonas su styginiu ir pučiamuoju instrumentu; styginių trio – smuikas, altas ir violončelė (J. Haydno, W. A. Mozarto, L. van Beethoveno styginių trio); pučiamųjų trio – 3 vienarūšiai arba 3 įvairiarūšiai pučiamieji instrumentai. Tokie ansambliai dažniausiai atlieka sonatinio ciklo kūrinius.
20 a. susiklostė džiazo trio – fortepijonas (klavišiniai), saksofonas ir perkusija (Ganelino trio 1971–87) arba fortepijonas, saksofonas ir kontrabosas; roko trio – gitara, bosinė gitara ir perkusija (dažnai vienas atlikėjas dar ir dainuoja) arba klavišiniai (fortepijonas, Hammondo vargonai, sintezatorius), bosinė gitara ir perkusija; saloninis trio – fortepijonas, smuikas ir kontrabosas, fortepijonas, akordeonas ir kontrabosas, fortepijonas, saksofonas ir bosinė gitara.
1915
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.