Trsdešimties mẽtų kãras (1618–48), Austrijos ir Ispanijos Habsburgų karas su antihabsburgiškąja koalicija.
Bendroji apžvalga
Habsburgus rėmė Vokietijos katalikiškos kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublika ir popiežius, antihabsburgiškąją koaliciją sudarė Vokietijos protestantų kunigaikštystės, Habsburgų priešininkai Čekijoje, Danija, Prancūzija ir Švedija; rėmė Anglija, Olandija ir Rusija. Trisdešimties metų karas vyko Europoje (daugiausia Vokietijoje). Iš pradžių buvo religinis (katalikų ir protestantų), vėliau (ypač kai antihabsburgiškajai koalicijai atvirai stojo vadovauti katalikiškoji Prancūzija) virto Europos valstybių karu. Katalikams vadovavo Ispanijos ir Austrijos Habsburgai, kurie siekė įsiviešpatauti Europoje. Jų planams kliudė Vokietijos kunigaikščiai protestantai (1608 jie susivienijo į Protestantų uniją), prieš juos 1609 susiformavo kunigaikščių katalikų sąjunga – Katalikų lyga.
Eiga
Trisdešimties metų karo pradžia susijusi su įvykiais Čekijoje. Nuo 1617 Čekiją valdė katalikas Ferdinandas II Habsburgas. Kai 1618 jis mėgino panaikinti Čekijos privilegijas, prasidėjo čekų sukilimas, davęs pradžią Trisdešimties metų karui.
Pirmasis karo etapas vadinamas Čekijos laikotarpiu (1618–23). 1619 Protestantų unijos vadovas Pfalco kurfiurstas Frydrichas V buvo išrinktas Čekijos karaliumi Frydrichu I. 1619 tapęs Šventosios Romos imperijos imperatoriumi, Ferdinandas II 1619 sudarė sąjungą su Katalikų lyga. 1620 11 08 Baltojo kalno mūšyje (prie Prahos) katalikų kariuomenė sumušė Čekijos protestantų kariuomenę. 1623 Katalikų lygos ir Ispanijos kariuomenė užėmė Pfalcą.
Danijos laikotarpiu (1625–29) į karą su Habsburgais įsitraukė protestantiškoji Danija, kuri siekė užimti Baltijos jūros pietines pakrantes, be to, vykdė (už pažadėtas pinigines subsidijas) 1624 susidariusios antihabsburgiškos koalicijos (Prancūzijos, Anglijos, Olandijos) planus. 1625 Danijos kariuomenė įsiveržė į Šiaurės Vokietiją, bet patyrusi keletą pralaimėjimų 1628 iš jos pasitraukė. 1629 taikos sutartimi Danija pasitraukė ir iš Trisdešimties metų karo. Mėginimas įtraukti į šį karą Švediją kurį laiką buvo nesėkmingas, nes ji kariavo su Abiejų Tautų Respublika (Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Švedijos karas, 1600–29). 1629 sudarytos Švedijos ir Abiejų Tautų Respublikos Altmarko paliaubos pagreitino Švedijos įsitraukimą į Trisdešimties metų karą. 1630 Švedijos kariuomenė, remiama Prancūzijos ir netiesiogiai Rusijos, įsiveržė į Šiaurės Vokietiją. Prasidėjo Trisdešimties metų karo Švedijos laikotarpis (1630–35).
Baltojo kalno mūšis (aliejus, 1620, dailininkas Peteris Snayersas, Bavarijos armijos muziejus Ingolstadte)
1631 prie Breitenfeldo Švedijos kariuomenė nugalėjo Katalikų lygos kariuomenę, užėmė Vidurio Vokietiją, Bavariją; 1632 Rusija pradėjo karą su Abiejų Tautų Respublika, bet pralaimėjo prie Smolensko ir buvo priversta 1634 pasirašyti taikos sutartį (Smolensko karas). Švedija turėjo dalį kariuomenės iš Vokietijos atitraukti prie Abiejų Tautų Respublikos sienos. Susilpnėjusi Švedija (1632 mūšyje prie Lützeno žuvo karalius Gustavas II Adolfas) 1634 09 Nördlingeno (Bavarija) mūšyje pralaimėjo jungtinei Šventosios Romos imperijos ir Ispanijos kariuomenei. 1635 karą su Habsburgais pradėjo Prancūzija. Prasidėjo paskutinis Trisdešimties metų karo etapas – Prancūzijos ir Švedijos laikotarpis (1635–48).
1635 Švedija sudarė taiką su Abiejų Tautų Respublika ir sudariusi sąjungą su Prancūzija galėjo vėl kariauti Vokietijoje. Prancūzijos ir Švedijos kariuomenės laimėjo keletą mūšių, bet 1648 Prancūzijoje prasidėjęs pilietinis karas privertė jos vyriausybę greičiau baigti karą (Fronda). Trisdešimties metų karas baigėsi 1648 Vestfalijos taika, kuri Europoje įtvirtino Prancūzijos hegemoniją.
Padariniai
Trisdešimties metų karas – paskutinis didelis religinis karas Europoje ir pirmasis apėmęs beveik visas jos valstybes bei visus visuomenės sluoksnius. Per šį karą labai sumenko religijos reikšmė; valstybių politikoje įsivyravo ekonominiai ir geopolitiniai interesai. Daugiausia nukentėjo Vidurio Europos šalys (ypač Vokietija, kuri neteko 5–6 mln. žmonių).
Su Trisdešimties metų karu buvo susiję arba kartais laikomi jo dalimi beveik visi tuo metu Europoje vykę karai (Nyderlandų nepriklausomybės karas, 1568–1648; Lenkijos–Lietuvos ir Turkijos karai, 1620–21; Mantujos įpėdinystės karas, 1628–31; Ispanijos–Prancūzijos karas, 1635–59).