triùmfas (lot. triumphus), senovės Romos karvedžio nugalėtojo iškilmingas įžengimas į sostinę. Rengtas Senato nutarimu ir laikytas karvedžio aukščiausiu pagerbimu. Buvo einama nuo Marso lauko iki Jupiterio šventyklos Kapitolijuje. Eitynių priekyje eidavo senatoriai ir magistratai, už jų baltais arkliais pakinkytu dviračiu vežimu važiuodavo triumfatorius, apvainikuotas laurų vainiku su Jupiterio atributais; vežimą lydėdavo muzikantai ir dainininkai. Paskui juos eidavo kariuomenė, būdavo nešamas karo grobis, varomi žymiausi karo belaisviai. Kapitolijuje Jupiteriui būdavo aukojamas jautis, dalijamasi karo grobiu. Vykdavo puota ir cirko žaidynės (cirkas). Triumfatoriaus vardas būdavo įrašomas triumfo fastuose.
Tito triumfas (triumfo arkos, pastatytos Tito ir Vespasiano pergalei Judėjos kare pagerbti, reljefas (Roma, 81 po Kr.)
Kartais rengtas mažasis triumfas, arba ovacija. Triumfatorius, apsirengęs paprastais magistrato drabužiais, vainikuotas mirtų vainiku, įžengdavo į sostinę kariuomenės priešakyje pėsčias arba įjodavo; buvo aukojama avis.
Romos imperijos laikais triumfais būdavo pagerbiami tik imperatoriai ir jų artimiausi giminaičiai.