Tunso kis
Bendroji ūkio apžvalga
Tuniso BVP struktūra (2010)
Tunisas – ekonomiškai viena stipriausių Šiaurės Afrikos valstybių. Ūkio svarbiausios šakos – bioprodukcinis ūkis ir turizmas. 2012 BVP sudarė 45,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 105,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 4232 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 9774 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje. Infliacija – 5,9 % (2012). Užsienio skola 24,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2012).
Pramonė
Svarbiausios naudingosios iškasenos – nafta, gamtinės dujos ir fosforitai. Naftos ir gamtinių dujų daugiausia gaunama Tuniso pietuose, netoli Alžyro sienos (al Bormos telkinyje), taip pat Gabeso įlankos pakrantėje ir šelfe. Fosforitai daugiausia kasami Gafsos apylinkėse. Dar kasama geležies, cinko rūdos, fosfatai, gipsas, iš jūros vandens gaunama druska. Tuniso svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2009 Tunise pagaminta 14,76 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 99,5 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės (93 % kūrenamos gamtinėmis dujomis, 7 % – nafta), likusią dalį – hidroelektrinės. Išplėtota chemijos (fosforo, sieros rūgšties, fluoro, mineralinių trąšų, farmacijos; svarbiausi centrai: Sfaksas, Gabesas), naftos perdirbimo (Bizerta), tekstilės, siuvimo, odos (Susa, Tunisas, Chadžeb al Ajūnas, Menzel Burgiba), statybinių medžiagų (cemento; Enfida), elektrotechnikos (šaldytuvų, šaldiklių), maisto (aliejaus, malimo, tabako, vyno, gaiviųjų gėrimų, žuvų perdirbimo) pramonė. Lengvųjų automobilių, sunkvežimių, autobusų surinkimas, traktorių, elektros mašinų gamyba. Kilimų audimo, keramikos, suvenyrų gamybos amatai. Tuniso pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
| nafta (žaliavinė), tūkst. tonų | 3 765 |
| gamtinės dujos, mln. kubinių metrų | 2 540 |
| geležies rūda, tūkst. tonų | 150 |
| fosforitai, tūkst. tonų | 1 214 |
| fosfatinės uolienos, tūkst. tonų | 7 281 |
| gipsas, tūkst. tonų | 360 |
| druska, tūkst. tonų | 1 300 |
| plienas (neapdirbtas), tūkst. tonų | 194 |
| kalkės (negesintos), tūkst. tonų | 370 |
| cementas, tūkst. tonų | 7 200 |
| superfosfatas, tūkst. tonų | 740 |
| automobilinis benzinas, tūkst. barelių | 3 450* |
| žibalas, tūkst. barelių | 1 310* |
| dyzelinas, tūkst. barelių | 3 220* |
| bitumas, tūkst. barelių | 3 690* |
* 2004
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė ir plantacijos užima 17,4 % Tuniso teritorijos, ganyklos – 14,6 %. Daugiausia žemė dirbama Tuniso rytinėje dalyje, pajūrio žemumose ir Medžerdos upės slėnyje. Svarbiausi pramoninės reikšmės augalai yra alyvmedžiai, datuliniai finikai, įvairūs citrinmedžiai, vilnamedžiai. Vietinėms reikmėms auginama kviečiai, miežiai, bulvės, pomidorai, arbūzai, granatmedžiai, obelys, cukriniai runkeliai. Tuniso augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, ožkos, avys, kupranugariai, asilai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Renkama kamštinio ąžuolo žievė. Žvejyba; 2009 sugauta 102 100 tonų žuvų (daugiausia europinių sardinių, sardinėlių, afrikinių karangių, paprastųjų stauridžių, paprastųjų barzdočių) ir kitų jūrinių gyvūnų. Daugiausia žvejojama Gabeso įlankoje.
| kviečiai | 822 |
| miežiai | 237 |
| bulvės | 380 |
| alyvuogės | 876 |
| pomidorai | 1 100 |
| pipirai | 280 |
| svogūnai | 215 |
| arbūzai | 464 |
| apelsinai | 119 |
| obuoliai | 121 |
| persikai ir nektarinai | 121 |
| vynuogės | 141 |
| datulės | 145 |
| galvijai | 671 |
| avys | 7 234 |
| ožkos | 1 296 |
| kupranugariai | 235 |
| asilai | 240 |
| vištos | 80 000 |
| kalakutai | 5 800 |
| jautiena | 52,1 |
| aviena | 50,0 |
| vištiena | 113,2 |
| karvių pienas | 1 059,0 |
| avių pienas | 19,5 |
| ožkų pienas | 13,4 |
| kiaušiniai | 91,0 |
| vilnos (nevalytos) | 10,4 |
Turizmas
Didžioji mečetė Susoje (850, išplėsta 9 a., 17 a.)
Susos senamiestis (medina)
Sacharos dykuma
2010 Tunisą aplankė 6,9 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 2,65 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Libijos (28,9 % visų užsienio turistų), Prancūzijos (19,5 %), Alžyro (13,9 %), Vokietijos (7,0 %), Italijos (5,6 %), Didžiosios Britanijos (4,0 %). Turistų labiausiai lankoma pajūrio paplūdimiai, Džerbos sala, Tuniso, Susos, Kairuano, al Munastyro, al Mahdijos, al Chammamato miestai, Kartagina, Sacharos dykuma ir oazės, druskingi ežerai, nacionaliniai parkai.
Transportas ir ryšiai
2008 automobilių kelių buvo 19 371 kilometras, iš jų 359 kilometrai – automobilių magistralės. Su kieta danga yra 14 566 kilometrai (75,2 %) kelių. Svarbiausia – Tuniso (miesto)–Sfakso automobilių magistralė. Kiti plentai jungia Tuniso miestą su Gabesu, Gafsa, Bizerta, Konstantina (Alžyras). Geležinkelių yra 2167 kilometrai (2007). Svarbiausi geležinkeliai eina iš Tuniso miesto į Gabesą, Bizertą, Konstantiną. Prekybos svarbiausi uostai – Tunisas, Radesas, Bizerta, Susa, Sfaksas, Gabesas, Džardžisas. Naftos uostas – Schkira, keleivių – Tunisas. Keltai plaukia į Neapolį, Genują, Cagliari (Sardinijos sala), Trapani (Sicilijos sala; visi Italijoje), Marselį (Prancūzija). 2009 buvo įregistruoti 75 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 165 100 bruto tonų. Tarptautiniai oro uostai yra Tunise, Sfakse, Džerbos saloje, Gabese, al Munastyre, Tabarkoje, Gafsoje, Tuzare, Enfidoje. 2010 buvo 2386 kilometrai dujotiekių, 1323 kilometrai naftotiekių ir 453 kilometrai naftos produktotiekių.
Bankai
2013 veikė Tuniso centrinis bankas (Banque centrale de Tunisie, įkurtas 1958, būstinė Tuniso mieste), 21 šalies komercinis ir 8 lengvatinio apmokestinimo (vadinamieji ofšoriniai) bankai. Tuniso piniginis vienetas – Tuniso dinaras, lygus 1000 miljemų, įvestas 1960 vietoj Tuniso franko. Tuniso mieste veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1969).
Užsienio prekyba
Tuniso užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2010)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2012 eksportuota prekių už 17,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 22,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama drabužiai, tekstilės gaminiai, fosfatai ir chemikalai, mašinos ir transporto įrenginiai, žemės ūkio produktai, importuojama mašinos ir transporto įrenginiai, maisto produktai, chemikalai, tekstilės gaminiai. Tuniso užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 į Tunisą eksportavo prekių už 9,2 mln. litų, importavo iš Tuniso – už 0,7 mln. litų.
2271
-Tuniso pramonė; -Tuniso žemės ūkis; -turizmas Tunise; -Tuniso transportas; -Tuniso bankai; -Tuniso užsienio prekyba; -Tuniso ekonominiai ryšiai su Lietuva