Tukijos sántykiai su Letuva
Lietuvos Respublikos prezidento A. Smetonos pasirašyto skiriamojo rašto Lietuvos pasiuntiniui Turkijoje J. Baltrušaičiui faksimilė (1932; Lietuvos nacionalinis muziejus)
20 amžiaus pirma pusė
1930 09 17 sudaryta Turkijos ir Lietuvos Draugystės sutartis. 1932–39 Lietuvai Turkijoje atstovavo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras J. Baltrušaitis, rezidavęs Maskvoje. Kaune veikė Turkijos atstovybė (nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Nuri Batu). Lietuvos sovietinės okupacijos Turkija nepripažino.
Turkijos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Nuri Batu (centre) prie įėjimo į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą; pirmas iš dešinės – Užsienio reikalų ministerijos protokolo vadovas S. Girdvainis (Kaunas, 20 a. 4 dešimtmetis)
Diplomatiniai santykiai ir atstovavimas Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
Lietuvos Respublikos prezidentė D. Grybauskaitė priima Turkijos ambasadoriaus Gökhano Turano skiriamuosius raštus (2019 01 09, Vilnius)
1991 09 03 atkurti šalių diplomatiniai santykiai. Pirmasis (1995–97) atkūrusiai nepriklausomybę Lietuvai Turkijoje atstovavo ambasadorius J. Brėdikis, rezidavęs Prahoje. Pirmasis (1992–98) Turkijos ambasadorius Lietuvai buvo Erkanas Gezeras. 2025 10 Lietuvai Turkijoje atstovauja ambasadorius, reziduojantis Ankaroje, ir garbės konsulai Stambule, İzmire (İzmiro, Aydıno, Manisos, Uşako, Denizli ir Afyonkarahisaro ilams), Antalijoje (Burduro, Ispartos, Muğlos provincijoms ir Antalijos provincijos Antalijos, Demre, Elmalı, Finike, Kaşo, Kemero, Korkuteli, Kumlucos ir Seriko rajonams), Mersine (Karamano, Mersino, Adanos, Hatay ir Osmaniyės provincijoms), Stambule (Stambulo provincijai), Alanijoje (Antalijos provincijos Alanijos, Akseki, Gazipaşos, Gündoğmuşo, İbradı ir Manavgato rajonams) ir Bursoje (Bursos provincijai). Turkijai Lietuvoje atstovauja nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė, reziduojanti Vilniuje.
Dvišalės sutartys ir susitarimai
Turkijos ir Lietuvos vyriausybės pasirašė: Bendradarbiavimo turizmo srityje (1993), Vizų panaikinimo abiejų valstybių piliečiams, turintiems diplomatinius, tarnybinius ir specialiuosius pasus, Draugystės ir bendradarbiavimo, Abipusio investicijų skatinimo ir apsaugos, Konsulinę, Bendradarbiavimo švietimo, mokslo, kultūros ir sporto srityse, Oro susisiekimo, Jūrų transporto (visos 1994), Teisinio ir teisminio bendradarbiavimo komercinėse ir civilinėse bylose (1995), Pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (1998) sutartis, Ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo (1992), Tarptautinių vežiojimų keliais (1994), Kontaktų ir bendradarbiavimo karinėse mokymo, technikos ir mokslo srityse (1995), Bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, neteisėta narkotinių priemonių apyvarta (prekyba jomis) ir kitais sunkiais nusikaltimais (1997), Bendradarbiavimo karinio mokymo srityje (1999), Tarpusavio pagalbos muitinių veiklos srityje (2000), Bendradarbiavimo gynybos pramonės srityje (2004) susitarimus.
Turkijos prezidentas R. Erdoğanas (dešinėje) ir Lietuvos presidentas G. Nausėda per šio darbo vizitą Turkijoje (Ankara, 2023 03 10)
Šalių ekonominiai ryšiai
2024 prekybos apyvarta tarp Turkijos ir Lietuvos sudarė 876,82 mln. eurų. Lietuva į Turkiją eksportavo prekių už 469,4 mln. eurų (20 vieta pagal eksportą Lietuvos užsienio prekyboje), importavo iš Turkijos už 407,42 mln. eurų (22 vieta pagal importą). Turkija iš Lietuvos daugiausia importavo geležį ir plieną (juoduosius metalus; 64,77 %), antžeminio transporto priemones, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, jų dalis ir reikmenis (11,8 %), Lietuva iš Turkijos – dirbinius iš geležies arba plieno (juodųjų metalų; 15,34 %), elektros mašinas bei įrangą, jų dalis, garso įrašymo ir atkūrimo aparatus, televizijos vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatus, jų dalis ir reikmenis (14,85 %). Turkijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2024 sudarė 8,31 mln., Lietuvos į Turkijos ūkį – 5,58 mln. eurų. Lietuvos paslaugų eksporto į Turkiją vertė 2024 siekė 136,32 (daugiausia transporto paslaugos, 75,92 %), Turkijos paslaugų importo –170,08 mln. eurų (daugiausia kelionių, 54,03 %, ir transporto, 38,95 %, paslaugos). 2024 Lietuvoje apsilankė 8720 turistų iš Turkijos (24 vieta Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkoje).
Lietuvos prezidentė D. Grybauskaitė susitinka su Turkijos užsienio reikalų ministru Mevlütu Çavuşoğlu (Vilnius, 2018 08)
2271
Turkijos konstitucinė santvarka
Turkijos partijos ir profesinės sąjungos
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.