Tuskulnai, dvaro kompleksas Vilniaus mieste, Žirmūnų seniūnijoje, Neries dešiniajame krante. 19 a. pirmoje pusėje pastatyta vėlyvojo klasicizmo užmiesčio rezidencija – dvaro rūmai (1825, reprezentacinės salės su lubų ir sienų tapyba) ir oficina (19 a. pirma pusė, abiejų architektas K. Podčašinskis, 19 a. pabaigoje rekonstruota ir išplėsta; 2005–08 abu pastatai restauruoti).
Po Antrojo pasaulinio karo rūmai atiteko Valstybės saugumo liaudies komisariatui (nuo 1946 03 LSSR Valstybės saugumo ministerija). 1944–47 Tuskulėnų teritorijoje užkasti NKVD vidaus kalėjime sušaudyti 767 asmenys, daugiausia rezistencijos veikėjai (559 lietuviai, 56 rusai, 52 lenkai, 38 baltarusiai, 32 baltarusiai, 18 latvių, 9 ukrainiečiai, 3 žydai). Užkasimo vieta buvo slepiama, masinė kapavietė atrasta tik 1994. Buvo sudaryta valstybės komisija (veikė iki 1997) nužudytųjų palaikams atkasti ir identifikuoti. 1994–96 ir 2003 Vytauto Urbanavičiaus vadovaujama ekspedicija 6940 m2 plote rado 40 duobių, kuriose buvo 724 žmonių palaikai. Nustatyta 43 aukų tapatybės, tarp jų – J. Noreikos (slapyvardis Generolas Vėtra), L. Taunio (slapyvardis Kovas), vyskupo V. Borisevičiaus.
Tuskulėnų dvaro rūmai (apie 1825, architektas Karolis Podčašinskis)
Tuskulėnų koplyčios-kolumbariumo pilkapis su kriptomis (2002, architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algirdas Umbrasas, Lina Masliukienė)
2002 įkūrus Tuskulėnų rimties parko memorialinį kompleksą rūmuose įrengta ekspozicija Tuskulėnų dvaro paslaptys. Koplyčios-kolumbariumo (2002, architektai V. E. Čekanauskas, Algirdas Umbrasas, Lina Masliukienė) pilkapio kriptose palaidota 717 šioje vietoje nužudytų žmonių palaikai; yra mozaika Trejybė (dailininkas G. Umbrasas) pilkapio viršuje – skulptūra Karūna (skulptorius G. Karalius). 2008 restauruotas dvaro kompleksas tapo Genocido aukų muziejaus (nuo 2018 Okupacijų ir laisvės kovų muziejus) padaliniu.
įėjimas į Tuskulėnų koplyčią-kolumbariumą
L: S. Vaitiekus Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai Vilnius 32011.
2271
Tuskulėnų rimties parkas; Tuskulėnų dvaras