Týtuvėnai, miestas Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, 17 km į pietryčius nuo Kelmės; Tytuvėnų ir Tytuvėnų apylinkių seniūnijų, katalikų ir stačiatikių parapijų centras. 1841 gyventojas (2020). Miestas yra Tytuvėnų regioniniame parke, prie Bridvaišio ir Giliaus ežerų. Geležinkelis. Plentai į Radviliškį, Kelmę, Raseinius. Tytuvėnų bažnyčia ir bernardinų vienuolynas. Kazanės Dievo Motinos ikonos cerkvė. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, ambulatorija, gimnazija, lopšelis-darželis, kultūros centras, biblioteka, piligrimų centras. Turizmas (pažintiniai, rekreaciniai takai). Miško (įkurtas 1962), gamtos išdaigų (nuo 1972) muziejai. Kasmetinis tarptautinis vasaros festivalis. Paminklas Maironiui (pastatytas 1995; skulptorius D. Lukoševičius), paminklinis akmuo sukilėlių atminimui (1930). Storoji Tytuvėnų šilo pušis – botaninis gamtos paveldo objektas. Prie miesto yra Tytuvėnų (Bridvaišio) piliakalnis.
Tytuvėnų herbas
Istorija
Minimi nuo 14 a. pabaigos. 15 a. pabaigoje minimas Tytuvėnų dvaras, 1555 – medinė katalikų bažnyčia (1591–17 a. pradžioje naudojo evangelikai reformatai), 1581 – miestelis (vykdavo turgūs). 1607 buvo 130 gyventojų. 1614–1864 veikęs bernardinų vienuolynas turėjo didelę biblioteką. Miestelis labai nukentėjo per 1700–21 Šiaurės karą (1701 užėmė švedų, 1708 – rusų kariuomenė), 1710 marą – 1711 miestelyje visai nebuvo gyventojų. 1724 suteikta prekymečių privilegija.
Nuo 18 a. veikė parapinė, nuo 1836 – valdinė pradžios mokykla. 1831 Tytuvėnuose buvo išrinkta Žemaitijos centrinė vyriausybė, sukilėliai čia buvo įsirengę patrankų sviedinių ir šovinių liejyklą, ligoninę. 1839 gyveno 36 katalikų ir 40 žydų šeimų. 1863 apylinkėse telkėsi A. Mackevičiaus, S. Stanevičiaus vadovaujami sukilėliai, vyko jų susirėmimai su Rusijos imperijos kariuomene. 1875 pastatyta cerkvė, 1897 atidarytas paštas, vaistinė. 19 a. pabaigoje–1950 Tytuvėnai buvo valsčiaus centras. Nepriklausomos Lietuvos metais tapo vasarviete, čia veikė malūnas, lentpjūvė, koklių dirbtuvė, karšykla, jaunųjų ūkininkų, pavasarininkų, šaulių organizacijų skyriai. 1941, 1945, 1948 ir 1951 ištremti 32 Tytuvėnų gyventojai.
Tytuvėnų bažnyčia ir bernardinų vienuolynas
1941 06 25 ir 08 12 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu miške netoli miestelio sušaudyta 140 Tytuvėnų žydų. 1945–48 apylinkėse veikė Prisikėlimo ir Kęstučio apygardų partizanai. 1950–59 Tytuvėnai buvo rajono, vėliau apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1956 suteiktos miesto teisės. 2002 patvirtintas Tytuvėnų herbas.
1833 buvo 137, 1868 – 713, 1897 – 1302, 1923 – 1164, 1959 – 2206, 1970 – 3161, 1989 – 3058, 2001 – 2851, 2011 – 2302 gyventojai.