Tytuvėnų miškai

Týtuvėnų miška yra Kelmės rj. ir Raseinių rj. savivaldybių teritorijose, į pietvakarius nuo Tytuvėnų. Plotas 5580 ha, mišku apaugę 4490 hektarų. 52 % masyvo yra valstybinės reikšmės, priklauso Valstybinių miškų urėdijos Raseinių regioninio padalinio Tytuvėnų ir Dubysos girininkijoms (iki 2018 priklausė Tytuvėnų urėdijai), kiti miškai – privatūs. Susideda iš 10 miškų, didesnieji: Tytuvėnų, Padubysio, Palapišių, Žirnainių, Dubyskalnio. Masyvą kerta Šiaulių–Tilžės geležinkelis. Vakariniu pakraščiu teka Dubysa, per Tytuvėnų miškus – jos kairysis intakas Lapišė su dešiniaisiais intakais Milžte ir Tytuva. Rytinės dalies reljefas kalvotas, vakarinės dalies – lygus, prie Dubysos – išraižytas raguvų. Miško augavietės derlingos, dažniausiai normaliai drėgnos, bet kartais laikinai įmirkstančios. 82 % miškų yra ūkiniai IV grupės, 16 % apsauginiai III grupės, 2 % rekreaciniai IIB grupės. Kultūrinės kilmės medynų 18 %. Eglynų yra 49 %, beržynų 23 %, pušynų 16 %, juodalksnynų 5 %, baltalksnynų 4 %, drebulynų 2 %, ąžuolynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 38 %, pusamžiai medynai 28 %, bręstantys 18 %, brandūs 16 %. Medynų vidutinis amžius 53 m., bonitetas I,6, skalsumas 0,73, tūris 195 m³/ha, prieaugis 6,22 m³/ha. Šiaurės rytų masyvo dalis įeina į Tytuvėnų regioninį parką. Tytuvėnų miške yra paminklas 1863 sukilimo dalyviui Z. Citavičiui, Padubysio miške – gamtos paminklas – Mosteikių ąžuolas ir archeologijos paminklas – Bulavėnų piliakalnis. Masyve yra 13 miško buveinių (37,5 ha), į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų paukščių 3 lizdavietės ir 4 perimvietės.

1944–53 Tytuvėnų miškuose veikė Kęstučio apygardos Lietuvos partizanai. Miškuose buvo daug bunkerių, kuriuose telkėsi vyriausieji partizanų vadovybės nariai. 1949 02 per šiuos miškus ėjo Pietų Lietuvos partizanų vadų kelias į Mėnaičiuose (Radviliškio rj.) vykusį visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą.

2355

228