ùbijai (lot. Ubii), senovės germanų gentis. Maždaug 2 a. pr. Kr. apsigyveno Reino dešiniajame krante. Cezario aprašyti kaip civilizuoti germanai. Pirmieji iš senovės germanų užmezgė prekybinius ryšius su romėnais, siuntė vaikus ir jaunuolius įgyti romėniško išsilavinimo. Romėnų kariuomenėje turėjo savo lengvosios kavalerijos būrius. Dėl gerų santykių su romėnais ubijai konfliktavo su kitomis germanų gentimis. Romos karvedžiui Agripai leidus apsigyveno Reino kairiajame krante (dabar Bonos, Kölno, Aacheno vietoje). 69–70 prisidėjo (daugiausia prieš savo valią) prie Civilio vadovaujamo batavų genties sukilimo prieš romėnus. Romanizuoti ubijai susimaišė su ripuarais (frankai). Ubijai kaldino savo monetą – kinarą. Daugelio tyrėjų nuomone, pagal monetoje vaizduojamą žmogų su elnio ragais, panašų į keltų dievą Cernuną, ubijai kildintini iš keltų.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.