ultrazmas (isp. ultraismo), 20 a. 2–3 dešimtmečio ispanų ir Lotynų Amerikos tautų literatūros avangardistinė srovė. Susiformavo po I pasaulinio karo. Buvo veikiama rusų ir italų futurizmo, dadaizmo, prancūzų siurrealizmo. Leido žurnalą Ultra (1918–22). Ultraizmo pagrindinius principus reziumavo J. L. Borgesas (išspausdinta žurnale Nosotros 1921). Kūrybai būdinga subjektyvius jausmus sukeliantys vaizdai, antimiesčioniško maišto nuotaikos, netikėtos metaforos; atsisakyta ritmo ir klasikinės metrikos. Žymiausi rašytojai – ispanai G. Diego Cendoya, P. Garfiasas (1901–67), J. Larrea (1895–1980), E. Lópezas-Parra (1895–1941), P. Salinasas Serrano (1891–1951), L. Sánchez Saornil (1895–1970), G. de Torre (1900–71), argentinietis J. L. Borgesas, čilietis V. Huidobro.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.