ultramãfinės uolenos, magminės ir kitos uolienos, kuriose mafiniai (tamsieji) mineralai sudaro daugiau kaip 90 procentų. Ultramafinių uolienų pagrindiniai mineralai – olivinas, ortopiroksenai ir klinopiroksenai, amfibolai, akcesoriniai – granatas, flogopitas, ilmenitas, magnetitas, chromitas ir kiti. Pagal olivino ir piroksenų santykį ultramafinės uolienos skirstomos į peridotitus, piroksenitus ir dunitus. Ultramafinės uolienos sudaro didelę dalį mantijos, vandenyninės plutos (10–12 %). Žemyninėje plutoje (apie 1 %) ultramafinių uolienų randama raukšlėkalniuose, žaliųjų skalūnų juostose, riftuose, didelėse intruzijose, ofiolitiniuose kompleksuose.
Svarbiausios intruzinės ultramafinės uolienos – peridotitas, dunitas, piroksenitas, vulkaninės – pikritas, komatitas, subvulkaninės – kimberlitas, lamproitas. Metamorfizuodamosios ultramafinės uolienos virsta talko arba chloritiniais skalūnais, serpentinitais ir kitomis uolienomis.
Ultramafinės uolienos naudojamos metalurgijoje, kaip statybinė medžiaga, apdailai; jose būna chromo, vario, nikelio, geležies, retųjų metalų, platinos, aukso ir kitų rūdų, apatito, asbesto, talko, nefrito, deimantų ir kitų juvelyrinių akmenų telkinių. Kartais ultramafinės uolienos vadinamos ultrabazinėmis uolienomis.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.