Upolu (Upòlu), sala Ramiojo vandenyno pietuose, Samoa salyne; priklauso Samoa valstybei. Plotas 1119 km2 (kitais duomenimis, 1125 km2); antra pagal plotą (po Savai’i) Samoa salyno sala. Nuo Savai’i skiria Apolimos sąsiauris (plotis apie 13 kilometrų). Apie 159 000 gyventojų (2021). Ilgis (iš vakarų į rytus) 75 km, didžiausias plotis 25 kilometrai. Pakrantėse koralų rifai, kelios mažos salos.
Upolu vulkaninės kilmės; salos vulkaninis masyvas (skydinis ugnikalnis) susiformavo per galingus plioceno ir pleistoceno išsiveržimus (Samoa karštasis taškas). Paviršius kalnuotas, vietomis jį dengia bazaltinės lavos srautai; didžiausias aukštis – 1100 m (kitais duomenimis, 1113 m; Fito kalnas). Vidurinėje salos dalyje nusidriekusi nedidelių kraterių (istoriniais laikais išsiveržimų neužregistruota) juosta. Daugelyje kraterių susiformavę gėlavandeniai (minta krituliais) ežerėliai (didžiausias Lanotoʼo). Būna žemės drebėjimų; vienas stipriausių (magnitudė 8,0), sukėlęs stiprų cunamį, užregistruotas 2009 09 29 (labiausiai nukentėjo pietinė salos dalis). Yra nedidelių upių (didžiausia Fagafaloa), jose – krioklių (aukščiausias – Fuipisia, 56 m, plačiausias – Togitogiga). Klimatas tropinis jūrinis. Auga drėgnieji atogrąžų miškai. Auginama kokosai, kakavmedžiai, bananai. O Le Pupu Pue nacionalinis parkas (įkurtas 1978), Saʼanapu, Uafato saugomos teritorijos, Togitogigos gamtos parkas.
vienas nedidelių vulkaninių ežerų
Didžiausias miestas – Apija (Samoa valstybės sostinė). Faleolo tarptautinis oro uostas.
Upolu salą 1722 atrado olandų jūrininkas J. Roggeveenas.
Upolu salos kraštovaizdis (tolumoje – tradicinis gyvenamasis namas)
bazaltinės lavos srautai ir pakrantės koralinis rifas (Upolu pietinė dalis)
hibiskas
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.