urãno žėrùčiai, urantai, mineralų grupė; urano turintys vario, kalcio, magnio, geležies, mangano, bario, švino ir kalio fosfatų, arsenatų ir vanadatų hidratai. Žinoma daugiau kaip 40 urano žėručių mineralų; svarbiausi – torbernitas, otenitas, karnotitas, tiujamunitas, ceineritas, uramfitas, uranospinitas. Kristalai tetragoninės, rombinės, rečiau pseudotetragoninės singonijos, žvynelių, plokštelių, apnašų pavidalo; dažniausiai sudaro grūdėtus arba žemėtus agregatus. Ryškiai geltoni, gelsvai žali, žali. Skaidrūs, pusiau skaidrūs. Blizgesys perlamutro (otenitas), stiklo (torbernitas), matinis (karnotitas). Skalumas tobulas viena kryptimi. Kietumas 1–3. Tankis 3100–6800 kg/m3. Trapūs. Labai radioaktyvūs. Gerai tirpsta rūgštyse. Ultravioletiniuose spinduliuose liuminescuoja (išskyrus turinčius geležies, vario, švino priemaišų). Kilmė egzogeninė. Randama urano telkinių dūlėjimo zonoje, kai kuriuose pegmatituose. Urano žėručių sankaupos – urano rūdos, radžio rūdos, kartais vanadžio rūdos telkiniai. Urano žėručių telkinių yra Australijoje, Čekijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje.
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.