Urugvãjaus gamtà
Urugvajaus gamtinis žemėlapis
Krantai
Urugvajaus pietinį pakraštį skalauja Atlanto vandenynas. Kranto linijos ilgis 660 kilometrų. Krantai žemi, lagūniniai. Būdingi platūs smėlio paplūdimiai, uolėti kyšuliai. Labiausiai į pietus nutolęs kyšulys La Pastoros pusiasalyje. La Platos įlanka – didžiausia estuarija pasaulyje. Yra nedidelių salų (jose kurortai, saugomos teritorijos); didžiausios – Tigre (Río Santa Lucia estuarijoje), Goritti, Iobos.
Reljefas
Urugvajaus kraštovaizdis (Maldonado departamentas)
Paviršius žemas, kalvotas. Šiaurės vakaruose plyti Haedo lavos plynaukštė (aukštis 100–150 m), į pietryčius nuo jos – Cuchilla de Haedo kalvagūbris (aukštis iki 473 m), toliau į rytus ištįsusi kalvota lyguma (aukštis 100–200 m), pietuose – Cuchilla Grande Inferioro, į rytus nuo jos – Cuchila Grandės kalvagūbriai. Šiaurėje, prie sienos su Brazilija yra Cuchilla de Santa Anos (aukštis 307 m) ir Cuchilla del Mangrullo kalvagūbriai, pietuose, prie Atlanto vandenyno – Sierra de Carapé kalvagūbris (jame yra aukščiausia Urugvajaus viršūnė – 514 m, Cerro Catedralio kalnas). Atlanto vandenyno La Platos įlankos pakrantėse plyti žemumos.
Klimatas
Klimatas subtropinis; rytuose – jūrinis, vakaruose – pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Birželio aukščiausia temperatūra nuo 15 °C (pietuose) iki 18 °C (šiaurėje), žemiausia 7–9 °C, sausio – aukščiausia 22–32 °C, žemiausia 15–18 °C. Per metus iškrinta nuo 900–1000 mm (pietuose ir vidurinėje dalyje) iki 1100–1600 mm (šiaurėje) kritulių; daugiausia kovo–spalio mėnesiais. Kartais pučiantys pietų vėjai (pampero) sukelia staigų trumpalaikį atšalimą (naktimis temperatūra nukrinta iki -5 °C).
Vidaus vandenys
lagūna Negra (Rochos departamentas)
Vidaus vandenys priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Gausu upių; didžiausios: Urugvajus (šiaurėje slenkstėtas, yra krioklių; upe eina Urugvajaus ir Argentinos siena) ir jo didžiausi intakakai Río Negro, Arapey Grande, Queguay Grande. Vyrauja lagūninės kilmės ežerai, daugiausia jų yra Atlanto vandenyno pakrantėje; didžiausi: Mirimo ežeras (dalis Brazilijoje), Negra, Castillosas. Didžiausi tvenkiniai – Salto Grandės (dalis Argentinoje; Urugvajaus upėje), Río Negro (Río Negro upėje).
Dirvožemiai. Augalija. Gyvūnija
Iš dirvožemių vakaruose ir Montevidėjo apylinkėse vyrauja verstžemiai, kalkžemiai, kitur – juosvažemiai, prie Mirimo ežero – šlynžemiai. Miškai užima 4 % Urugvajaus teritorijos (daugiausia šalies šiaurėje). Vyrauja pampų, šiaurės vakaruose – savanų augalija, palei Urugvajaus, Río Negro, Yí, Cuareimo upes auga galeriniai miškai (daugiausia palmės). Veisiasi pumos, jaguarai, lapės, elniai, daug vandens paukščių, gyvačių.
Aplinkos apsauga
Saugomos teritorijos užima 3,45 % (6150 km2) Urugvajaus ploto. Nacionaliniai parkai – Santa Teresos (įkurtas 1928), Arequitos (1954), Floreso salos (2008), Esteros de Farrapos ir Urugvajaus upės salų (2008, plotas 168,1 km2; nuo 2004 Ramsaro konvencijos saugoma vietovė), Cabo Polonio (2009, plotas 258,2 km2), San Miguelio (2010, 15,42 km2), Bosques del Río Negro (2010). Bañados del Este (įkurtas 1976) ir Bioma Pampa-Quebradas del Nortės (2014) UNESCO pripažinti biosferos rezervatai. Kitos Ramsaro konvencijos (Urugvajuje įsigaliojo 1984) saugomos vietovės (plotas 4358 km2): Bañados del Este ir Franja Costeros (nuo 1984) ir Laguna de Rochos (2015); abi šalies pietryčiuose.
Achiraso paplūdimys (Santa Teresos nacionalinis parkas; Rochos departamentas)
kalva Cuchilla del Ombu (Tacuarembó departamentas)
Urugvajaus konstitucinė santvarka
Urugvajaus partijos ir profesinės sąjungos
Urugvajaus ginkluotosios pajėgos
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.