vaistų formos

váistų fòrmos, vaistinių medžiagų išoriniai pavidalai. Ta pati vaistinė medžiaga gali būti vartojama skirtingais pavidalais. Pagal vaistinės medžiagos būvį skiriamos trys vaistų formos: skystoji (emulsija, ištrauka, mikstūra, nuoviras, sirupas, tinktūra), minkštoji (linimentas, pasta, pleistras, tepalas, žvakutė) ir kietoji (dražetė, milteliai, piliulė, tabletė). Pagal vaistinės medžiagos patekimą į organizmą skiriamos dvi vaistų formos – enterinė (vaistai geriami, patenka pro virškinamąjį traktą) ir parenterinė (vaistai vartojami išoriškai – įkvepiami, tepami ant odos ar gleivinės, švirkščiami arba suleidžiami pro tiesiąją žarną, lašinami į akis, nosį, ausis). Vaistinei medžiagai parenkama tokia vaistų forma, kad išliktų vaistinės medžiagos reikiamos cheminės ir fizikinės savybės, kad vaistinį preparatą būtų patogu vartoti, dozuoti ir pervežti. Vaistų forma vaistinei medžiagai suteikiama farmacijos fabrike arba vaistinėje.