vatas (lenk. wójt < vok. Vogt < lot. (ad) vocatus – patikėtinis), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaro administracijos pareigūnas, vadovavęs vaitystei. Vaitą parinkdavo iš pasiturinčių valstiečių revizorius su seniūnu, vietininku ar kitu dvaro laikytoju. Jo padėjėjai buvo iš valstiečių paskirti 2–3 suolininkai (prižiūrėjo, kad valstiečiams nebūtų daroma žala, kad jie jos nedarytų dvarui ir kita). Vaitas vykdė dvarų laikytojo potvarkius, šaukė valstiečius į darbą, prižiūrėjo, kaip jie dirba, rūpinosi, kad atiduotų duokles ir mokėtų mokesčius, saugojo žemių ribas. Pristatydavo valstiečius į dvaro teismą ir jame dalyvaudavo. Jei vaitas nuo revizorių nuslėpdavo valakinę žemę, buvo baudžiamas mirties bausme. Už tarnybą gaudavo valaką be prievolių, antrą valaką galėjo gauti už činšą. Pareigybė išnyko po 1837–41 P. Kiseliovo reformos (panaikinta valstybinių valstiečių teisinė ir administracinė atsakomybė nuo dvaro).
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.