Vakar Austrãlija (Western Australia), valstija Australijos vakaruose, prie Indijos vandenyno.
Plotas 2 525 500 km2; didžiausias pagal plotą Australijos administracinis vienetas (apima apie trečdalį Australijos teritorijos). 2,75 mln. gyventojų (2021). Centras – Perthas (2,17 mln. gyventojų aglomeracijoje, 2021). Didesnieji miestai už Pertho aglomeracijos ribų (tūkst. gyventojų, 2021): Bunbury (75,2), Geraldtonas (32,7), Albany (31,1), Kalgoorlie‑Boulderis (29,1). Gyventojų vidutinis tankis 1,09 žm./km2.
Nambungo nacionalinis parkas Vakarų Australijos vakaruose
Didumą teritorijos apima Vakarų Australijos plokščiakalnis (vidutinis aukštis 300–600 metrų). Jame yra Didžioji Smėlio dykuma, vakarinė dalis Didžiosios Viktorijos dykumos (abi smėlingos), tarp jų – Gibsono dykuma (akmeninga). Šiaurės rytuose plyti Kimberley plynaukštė, vakaruose – Hamersley kalnagūbris (jame yra aukščiausias Vakarų Australijos taškas – 1251 m, Meharry kalnas), pietvakariuose – Darlingo kalnagūbris. Pakrantėse yra žemumų.
Šiaurėje klimatas tropinis jūrinis, Kimberley plynaukštėje aukščiausia oro temperatūra nuo 28 °C (liepą) iki 35 °C (kovą), žemiausia atitinkamai nuo 15 °C iki 25 °C, per metus iškrinta 800–1200 mm kritulių. Vakarų Australijos vidurinėje dalyje klimatas tropinis žemyninis, sausas (ir itin sausas), aukščiausia temperatūra nuo 18 °C (liepą) iki 38 °C (sausį), žemiausia atitinkamai 5 °C ir 25 °C, 200–300 mm kritulių, pietuose – subtropinis jūrinis, aukščiausia temperatūra 15–30 °C, žemiausia 10–15 °C, 600–1200 mm kritulių.
Šiaurės vakaruose, šiaurėje ir vakaruose daug trumpų laikinųjų upių – krykų (Gascoyne’as, Fitzroy, Ashburtonas ir kitos). Vidurinėje dalyje ir rytuose yra druskingų ežerų. Iš dirvožemių vyrauja smėlžemiai, pietvakariuose yra kalciažemių, Kimberley plynaukštėje – blizgažemių. Dykumose auga varpinės žolės, akacijos, žemaūgiai eukaliptai, pietvakariuose – kietalapių miškai ir eukaliptai, šiaurės rytinėje pakrantėje – drėgnieji atogrąžų miškai, Kimberley plynaukštėje vyrauja savanų augalija. Saugomos teritorijos užima 6,3 % valstijos ploto. Į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta Ryklių įlanka (1991), Purnululu nacionalinis parkas (2003), Ningaloo rifas (2011).
Ūkio svarbiausios šakos – kasyba, žemdirbystė. Kasama geležies (Pilbaros baseinas), nikelio rūdos, auksas, boksitai, gaunama nafta ir gamtinės dujos (valstijos šiaurės vakarinėje dalyje). Metalurgija, metalo apdirbimo, naftos chemijos pramonė, elektros mašinų gamyba. Dirbamoji žemė užima apie 3 % teritorijos. Auginama kviečiai (apie 50 % visų pasėlių), miežiai, avižos, lubinai. Pietuose daugiausia veisiama avys, šiaurėje – galvijai. Žvejyba, perlų auginimas. Jūrų svarbiausi uostai: Fremantle’is, Port Hedlandas, Dampieras, Port Walcottas, Bunbury. Geležinkeliai jungia Perthą su Adelaide, Geraldtonu, plentai – su Albany, Geraldtonu, Kalgoorlie. Tarptautiniai oro uostai yra Perthe, Port Hedlande, Broome. Išvežama geležies rūda, auksas, nikelis, vilnos, kviečiai.
Istorija
17 a. pradžioje dabartinės Vakarų Australijos pakrantes tyrinėjo olandų, 17 a. pabaigoje – anglų jūrininkai; jie nusprendė, kad kraštas ūkio plėtrai netinkamas, todėl Vakarų Australiją kolonizuoti pradėta tik 19 a. pradžioje (pirma gyvenvietė įkurta 1826). Dėl sunkių gyvenimo sąlygų kolonizacija vyko vangiai, nors žemė buvo labai pigi. Iki 19 a. pabaigoje buvo labiausiai atsilikęs Australijos regionas. Jį pritaikant gyventi 1850–60 daugiausia buvo naudojamas iš Didžiosios Britanijos nutremtų katorgininkų darbas. 1890 įgijo savivaldą. 1892–93 Coolgardie ir Kalgoorlie radus aukso krašto plėtra paspartėjo, daugėjo gyventojų. 1901 Vakarų Australija tapo valstija.